Hėna dhe fazat e saj

 

Hėna ėshtė sateliti natyror i tokės. Hėna ėshtė larg tokės mesatare 384000 km. Rėndėsia e hėnės nė qiell dhe ciklin e vet tė rregullt tė fazave qysh ne lashtėsi ka bėrė tė mundur njė ndikim tė rėndėsishėm kulturor nė gjuhėn, kalendarin, artit dhe mitologjinė e njeriut.

 

 

 

Hėna lėviz rreth Tokės pėr 27,3 ditė, por i duhet tė kalojė 29,5 ditė pėr tė gjitha fazat, sepse sė bashku me Tokėn lėviz rreth diellit prej perėndimi nė lindje. Hėna lėviz rreth Tokės prej perėndimi nė lindje, por ne na duket tė jenė nė lėvizje prej lindje nė perėndim, qė lind e perėndon, pėr shkak se Toka rrotullohet mė shpejt nė boshtė tė saj se sa qė Hėna lėviz rreth Tokės. Hėna ka ndikim graviteti nė tokė dhe prodhon batica e zbatica nė oqeane dhe zgjatje nė minuta tė ditės.

 

 

Hėna ėshtė e vjetėr   4.5  miliard vjet,  afėr sa edhe toka . Hėna ka njolla me madhėsi tė  ndryshme, kratere (mė i madhi 200km).

 

Hėna nuk ka atmosferė. Graviteti hėnės ėshtė  6 herė mė i dobėt se i tokės. Ana e kundėrt ( e errėt) ndaj tokės nuk shihet, por  me robot satelit fotografohet.


Hėna ėshtė trupi qiellor mė i afėrt i Tokės nė hapėsirė. Ai ėshtė trup qiellor i ndritur nė qiell natėn, jo se ajo ėshtė e pėrbėrė prej gazi tė nxehtė si dielli, por pėr shkak se reflekton rrezet e diellit.

 

 

 

Sigurisht qė ju keni vėnė re qė forma hėnės ndryshon nga nata nė natė. Disa net ėshtė e madhe qė ndriēon si top (sferė) e pėrsosur, e disa net vetėm drapėr i ndritshėm. Megjithatė, forma apo madhėsia e hėnės nuk ndryshon. Ajo duket vetėm kėshtu sipas sipėrfaqes sė rrezeve tė diellit. Kur rritet apo zvoglohet sipėrfaqja e dukshme e rrezeve tė diellit qė reflektohet ne i shohim nė forma tė ndryshme Kėto ndryshime tė dukjes sė hėnės quhen fazat e ndėrrimit tė Hėnės.

 

Fazat e hėnės paraqesin formėn, fazėn dhe pozitėn e hėnės e cila ndryshon brenda 29 ditėve, 12 orėve e 44 minutave. Fazat e Hėnės formohen si shkak i lėvizjes sė Hėnės rreth Tokės. Ekzistojnė 4 faza kryesore: Hėna e Re, Katėrshja e parė, Hėna e plotė dhe Katėrshja e fundit. Njė ose dy ditė pas perėndimit tė Diellit nė qiell vėrehet njė hark i ndritshėm nė formė tė draprit. Kjo pozitė quhet Hėna e re. Drapri i Hėnės sė re vazhdimisht rritet dhe pas 7 ditėve, 9 orėve e 11 minutave nė qiell paraqitet gjysmė rrethi i ndritshėm. Kjo pozitė e Hėnės quhet Katėrshja e parė. Kur Toka gjendet midis Hėnės dhe Diellit atėherė Hėna shihet e plotė ku formohet faza Hėna e plotė. Kjo fazė del natėn nė mbrėmje, ndriēon tėrė natėn dhe perėndon nė mėngjes. Pas Hėnės sė plotė fillon tė zvogėlohet dhe pas 7 ditėve, 9 orėve e 11 minutave paraqitet forma e gjysmėrrethit qė quhet Katėrshja e fundit.


Kur Hėna ėshtė nė mes Tokės dhe Diellit, ana e saj e errėt ėshtė e kthyer kah Toka dhe Hėna nuk mund tė shihet. Kjo fazė e padukshme e ndėrrimit , nė fazėn e saj ėshtė e quajtur hėna e re.



Menjėherė pas hėnės sė re mund tė shihet drapėr i hėnės nė rritje nė perėndim menjėherė pas perėndimit tė diellit. Drapri prej nate nė natė zgjerohet dhe pas, kur ēdo gjė shpaloset dhe Hėna ndriēohet sa gjysma e fazės spirale dhe quhet ēereku i parė.

 

 

7 ditė pas ēerekut tė parė, ose 14 ditė pas hėnės sė re, Hana ėshtė nė njė pozitė kur Toka ėshtė nė mes saj dhe Diellit. Atėherė shihet hėna e plotė, sfera e ndriēuar. Kjo fazė quhet hėnė e plotė. Kjo ėshtė e kundėrta e hėnės sė re. Hėna e plotė del nė mbrėmje nė lindje dhe perėndon nė perėndim pėrafėrsisht kur dielli lind.

 


Pas Hėnės sė plotė sipėrfaqja e ndriēuar fillon tė bjerė, zvogėlohet, dhe pas 7 ditėsh tė bėhet e ndriēuar vetėm gjysma e spirales sė saj (ajo qė ishte nė errėsirė nė ēerekun e parė). Kjo fazė quhet ēereku i fundit. Drapri i ndritur i Hėnės tė bjerė, qė pas 7 ditėve gjendet Hėna pėrsėri nė fazėn e quajtur hėna e re.

 

 

Tė dhėna tabelore pėr Hėnėn:

 

HĖNA

 

Rrezja e hėnės

1738 km

Diametri

3476 km

Largėsia mesatare e hėnės prej tokės

384 400 km

Muaji siderik

27.32166 ditė

Muaji sinodik

29.53059 ditė

Dita siderike

23 h 56 m 4.09 s

Parallaksa e Hėnės

57' 2.7''

Mė sė afėr toke

354336 km

Larg toke max

404320 km

Hėna njė rrotullim rreth boshti

29,5 ditė

Etj.

 

 

 

Pse e shohim gjithmonė anėn e njėjtė tė hėnės ?

 

 

Pėr njė rreth tė plotė rreth Tokės, Hėnės i duhet e njėjta kohė sa pėr njė xhiro rreth boshtit tė saj - pėrkatėsisht, 27.3 ditė.

 

Kėtė fenomen astronomėt e quajnė "rotacioni i lidhur", qė do tė thotė ecja apo lėvizja e hėnės nėpėr orbitė dhe rrotullimi rreth boshtit tė saj janė me kohė tė sinkronizuara.

 

Ėshtė e lehtė pėr tė shpjeguar nė qoftė se ju imagjinoni njė karrige qė mund tė sjellėt rreth boshtit tė vetė dhe se dikush ėshtė ulur mbi tė pėrballė ndaj jush. Pastaj ju tė silleni rreth tij, por nė mėnyrė qė fytyra juaj ėshtė vazhdimisht pėrballet me atė. Ai ėshtė gjithashtu nė karrige dhe kthehet drejt jush (pėr tė parė fytyrėn e tij). Nė kėtė mėnyrė, edhe pse ju qarkoni rreth tij ai kurrė nuk do tė shohė shpinėn tuaj.
 

 

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://nineplanets.org/luna.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Moon

http://www.google.com/moon/

http://stardate.org/nightsky/moon

http://www.space.com/55-earths-moon-formation-composition-and-orbit.html

http://sq.wikipedia.org/wiki/H%C3%ABna

http://solarsystem.nasa.gov/planets/profile.cfm?Object=Moon

http://www.moonconnection.com/moon_phases_calendar.phtml

http://www.enchantedlearning.com/subjects/astronomy/moon/ mėso

http://www.youtube.com/user/TheJosephCurwen?v=M6jL4rg6mjE

http://www.youtube.com/watch?v=2iSZMv64wuU –NASA Tur of the Moon - Hėna mėso

 

http://en.wikipedia.org/wiki/Astronomy

http://sq.wikipedia.org/wiki/Astronomia sq

http://casswww.ucsd.edu/archive/public/tutorial/History.html

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_astronomy

http://buhlplanetarium2.tripod.com/FAQ/  mėso Astronomy and Other Sciences

http://curious.astro.cornell.edu/history.php

http://library.thinkquest.org/29033/history/history.htm

http://abyss.uoregon.edu/~js/ast121/lectures/lec02.html - historia dhe matja tokes - eratosteni

http://www.youtube.com/watch?v=9hp7Q_dWgMU

http://homepages.tcp.co.uk/~carling/astrhis.html

http://imagine.gsfc.nasa.gov/docs/ask_astro/answers/980215e.html

http://history.nasa.gov/

http://www.cv.nrao.edu/fits/www/yp_history.html

http://www.youtube.com/watch?v=wgzSPsvqVEw

http://www.experiment-resources.com/history-of-the-scientific-method.html  mso

http://www.space.com/2036-origins-man-moon.html

http://wiki.answers.com/Q/How_is_astronomy_different_to_other_sciences#

http://www.albastrofizika.org/shqip/astronomi/yjet.html

http://sq.wikipedia.org/wiki/Ylli

http://www.atlasoftheuniverse.com/

 

http://www.youtube.com/watch?v=0lMXAOc4FQA

http://www.youtube.com/watch?v=34sEX6VM9sU

http://www.youtube.com/watch?v=D8zZZZzppIM

http://www.youtube.com/watch?v=1Toya19H12w

http://www.youtube.com/watch?v=rcquRMaVSKU –ndrrimi sezonave nė tokė

http://www.youtube.com/watch?v=Gn79CRnKodI  -sa planete janė nė sistemin diellor

http://www.youtube.com/watch?v=_VEs11K0ATk  -yjzit gjigant

 

etj.

 

 

ą Faqe: www.sokol58.com 

ą  faqe Astronomia

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi , Mitrovicė dt;2013-09-06