Revolucioni i Tokės ose Lėvizja rreth Diellit

Krahas rrotullimit rreth boshtit tė vet tė menduar; Toka njėkohėsisht, si edhe planetėt e tjerė, bėnė edhe rrotullimin rreth Diellit si trup qendror i sistemit planetar, kjo lėvizje quhet revolucion.

Ka dy lloje tė lėvizjes sė Tokės , rreth boshtit tė vetė -rotacioni dhe rreth Diellit -revolucioni. Toka rrotullohet rreth Diellit njė herė nė ēdo 365.242199 ditė mesatare diellore (kjo ėshtė arsyeja pse ne kemi vite tė brishta). Toka orbiton Diellin me njė shpejtėsi prej 108.000 km / h. Ajo sillet (rrotullohet) nė boshtin e saj njė herė gjatė njė 24 orėve tė pėrafėrta. Dita aktuale nuk ėshtė saktėsisht 24 orė, por 23h 56min dhe 4:09 s.

Revolucioni i Tokės ose lėvizja e Tokės rreth Diellit ėshtė rruga qė bėnė Toka rreth Diellit , ėshtė nė formė tė elipsės dhe quhet orbitė. Kėtė rrugė Toka e bėnė pėr njė vit, pėrkatėsisht pėr 365 ditė e 6 orė dhe quhet vit tropik. Shpejtėsia mesatare e Tokės rreth Diellit ėshtė 30 km nė sekondė. Rrjedhimet e revolucionit janė ndryshimet e zgjatjes sė ditės dhe natės nė njė vend gjatė vitit ose nė vende tė ndryshme nė tė njėjtin moment. Ndėrrimi i stinėve tė vitit dhe paraqitja e brezave tė nxehtėsisė.

Lėvizja e Tokės pėrfshin dy komponentė: njė rrotullim rreth boshtit tė vet (ose "spin" i Tokės) dhe nė njė lėvizje rrethore rreth Diellit, os revolucioni i Tokės.

 

Toka rrotullohet nga perėndimi nė lindje, megjithatė, kohėzgjatja e rrotullimit ėshtė pėrcaktuar nga yjet dhe jo nė lidhje me diell, qė ėshtė, nė bazė tė ditės yjore ("ditė yjore"), ku pozicioni referencė ėshtė i yjeve. Arsyeja ėshtė revolucioni i Tokės, kur Toka rrotullohet ēdo ditė pėr rreth 1°. Dita yjore zgjat 23h 56min dhe 4:09 s, kur planeti Toka e bėn punėn e 2π radiana (siē shihet nga pika e pranverės ekuinoksi), nė qoftė se ne e shohim ditė diellor ("ditė diellore" ėshtė - gjatėsia e kohės qė kalon ndėrmjet momentin kur dielli arrin pikėn e tij mė tė lartė nė qiell dy herė radhazi, mė e shkurtėr ėshtė quajtur ditė ose kur Toka bėn njė rrotullim tė plotė nė krahasim me Diellin, kur ai kthehet nė meridianin e njėjtė fillestar) kohėzgjatja ėshtė 24 orė me tė cilin rast Toka kalon vijėn kėndore 360.986° (arsyeja pse nuk ėshtė vetėm 360 gradė qėndron nė lėvizjen e Tokės rreth Diellit ). Pra, diferenca ėshtė 3.93 min.

Lėvizja e plot rreth Diellit (revolucioni) kryhet per 365 ditė e 6 orė  (365,25 ditė) dhe quhet viti yjor. Rrotullimi i Tokės rreth Diellit jep njėsinė e dytė pėr kohėn — vitin.

Toka lėviz rreth Diellit nėpėr rrugėn -  orbitėn e cila ka formė elipse dhe quhet ekliptikė. Rruga qė e pėrshkruan Toka -. Gjatė njė viti mbyll njė fushė nė hapėsirė, e cila quhet rrafshi i ekliptikės. 

Nėpėr kėtė rrugė tė gjate 940 milionė km Toka lėviz me shpejtėsi mesatare prej 29,8 km/sek me kah prej perėndimit nė lindje (fig. 1.). Gjatė kėsaj rruge Toka pėrherė kryen rotacionin e vet pėr 24 orė.

Lėvizja e Tokės rreth Dielli nuk ėshtė formė rrethi por elipse. Pikat ekstreme tė largėsisė sė Tokės ndaj Diellit quhen Afel (mė sė largu) dhe Perihel (mė sė afėrmi).
Pėr shkak tė formės eliptike tė rrugės nėpėr
cilėn lėviz Toka, kjo gjatė vitit nuk gjendet pėrherė nė tė njėjtėn largėsi nga Dielli. Toka mė afėr Diellit gjendet nė janar,  perihel (147,1 milion km), e mė sė largu nė qershor,  afel (152 ,6 milion  km).

Ndryshimi i distancės Tokės-Diell rezulton nė njė rritje prej rreth 6.9%  tė energjisė diellore nė Tokė nė perihel si tė lidhura me Afel. Hemisfera jugore ėshtė e kthyer drejt Diellit nė rreth tė njėjtė nė kohėn sa Toka arrin qasjen e afėrt ndaj diellit, kėshtu qė hemisfera jugore merr pak mė shumė energji nga Dielli se sa hemisfera veriore gjatė rrjedhės sė njė viti.

Nė qendėr ekliptikės gjendet Dielli, i cili prehet nga ajo. Boshti i menduar i Tokės (vija e menduar qė e bashkon Polin e Veriut me jugut dhe kalon nėpėr qendėr Tokės) ndaj rrafshit tė ekliptikės nuk qėndron me kėnd tė drejtė, por ėshtė i pjerrėt dhe mbyll me tė kėndin prej 66,5°, kurse ndaj boshtit tė menduar tė ekliptikės formon kėndin prej 23,5o , (fig. 3).

 


Boshti i Tokės gjatė tėrė kohės sė rrotullimit rreth Diellit qėndron paralel me vetveten. Pozita e pjerrėt e boshtit tė Tokės ndaj boshtit tė ekliptikės, ka rėndėsi tė madhe gjeografike pėr zgjatjen jo tė njejtė tė ditės dhe natės dhe paraqitjen e stinėve tė vitit.

 Zgjatja jo e ditės dhe e natės ndodh si pasoj e boshtit tė pjerrėt tė Tokės, ku e mbyll kėndi 66 shkallė e 33 minuta dhe ndaj boshtit tė menduar tė ekliptikės qė mbyll kėndi 23 shkallė e 27 minuta.

Fig. 4 Pjerrėsia e boshtit Tokės ndaj boshtit dhe rrafshit ekliptikės.

,

Ndikimi i rotacionit tė tokės gjatė revolucionit

Toka rrotullohet rreth boshtit tė saj –rotacioni, duke lėvizur nė lindje. Toka rrotullohet nė fakt 360.9856° nė njė ditė mesatare diellore me njė shpejtėsi prej 1,674.4 km/h. Periudha e Tokės, rotacioni relativė, ndaj tė Diellit (ditė mesatare e saj diellor) ėshtė 86.400 sekonda diellore. Periudha e Tokės rotacioni relativė ndaj yjeve fikse, i quajtur ditė e saj yjor ėshtė 86,164.098 903 691 sekonda tė kohės mesatare diellore. Periudha e Tokės rotacioni nė lidhje me ekuinoksin e pranverės qė lėviz (ditėn e saj yjore) ėshtė 86,164.090 530 832 88 sekonda kohės diellore, duke e bėrė atė pak mė tė gjatė se njė ditė yjore. Gjatė miliona vjetėve, rotacioni ėshtė ngadalėsuar ndjeshėm nga ndėrveprime gravitacionale me Hėnė (nxitimi baticės / zbaticė). Disa ngjarje tė mėdha nė shkallė, tė tilla si tėrmetet me rezultatin e lartė, kanė shkaktuar qė rotacioni ėshtė pėrshpejtuar deri me rreth 3 mikrosekonda.

Shpejtėsia e rrotullimit tė Tokės ka pasur efekte tė ndryshme me kalimin e kohės, duke pėrfshirė edhe formėn e Tokės, klima, thellėsia e oqeaneve dhe rrymave, si edhe forcat tektonike.

 

E tjera nė:


Referenca

Libra

Internet

http://www.universetoday.com/60655/earth-revolution/

http://www.youtube.com/watch?v=nQnRUMq91zs – orbita dhe kėndi i tokės (inklinacioni)

http://www.boscobel.k12.wi.us/~schnrich/eath's_revolution.htm

http://www.classzone.com/books/earth_science/terc/content/visualizations/es0408/es0408page01.cfm -improvizim revolucioni i tokes

http://www.kidsgeo.com/geography-for-kids/0019-the-revolution-of-the-earth.php

http://wiki.answers.com/Q/Describe_the_earth's_revolution

http://geography.about.com/od/learnabouttheearth/a/earthspeed.htm -info

http://www.solarnipaneli.org/2010/09/kretanje-zemlje/ -lėvizja e tokės

http://static.astronomija.co.rs/nauke/fizika/revolucija/revolucija_planete.htm

https://sites.google.com/site/drustvenenauke/geografija/rotacija-i-revolucija-zemlje

http://www.studioputnik.co.rs/milutin-milankovic-model-teorije-rotacije-i-revolucije-01.htm

 

http://www.youtube.com/watch?v=onNfeUXv7H8

http://www.youtube.com/watch?v=op6vsLNf3WY

http://www.youtube.com/watch?v=dK-uWCLnDAQ

http://www.youtube.com/results?hl=en&q=zemlja+revolucija&biw=1400&bih=949&bav=on.2,or.r_qf.&um=1&ie=UTF-8&sa=N&tab=w1

 

http://en.wikipedia.org/wiki/Astronomy

http://sq.wikipedia.org/wiki/Astronomia sq

http://casswww.ucsd.edu/archive/public/tutorial/History.html

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_astronomy

http://buhlplanetarium2.tripod.com/FAQ/  mėso Astronomy and Other Sciences (Astronomia dhe shkencat tjera)

http://curious.astro.cornell.edu/history.php

http://library.thinkquest.org/29033/history/history.htm

http://abyss.uoregon.edu/~js/ast121/lectures/lec02.html - historia dhe matja tokės - Eratosteni

http://www.youtube.com/watch?v=9hp7Q_dWgMU

http://homepages.tcp.co.uk/~carling/astrhis.html

http://imagine.gsfc.nasa.gov/docs/ask_astro/answers/980215e.html

http://history.nasa.gov/

http://www.cv.nrao.edu/fits/www/yp_history.html

http://www.youtube.com/watch?v=wgzSPsvqVEw

http://www.experiment-resources.com/history-of-the-scientific-method.html  mėso

http://www.space.com/2036-origins-man-moon.html

http://wiki.answers.com/Q/How_is_astronomy_different_to_other_sciences#

http://www.albastrofizika.org/shqip/astronomi/yjet.html

http://sq.wikipedia.org/wiki/Ylli

http://www.atlasoftheuniverse.com/

 

http://www.youtube.com/watch?v=0lMXAOc4FQA

http://www.youtube.com/watch?v=34sEX6VM9sU

http://www.youtube.com/watch?v=D8zZZZzppIM

http://www.youtube.com/watch?v=1Toya19H12w

http://www.youtube.com/watch?v=rcquRMaVSKU –ndėrrimi sezoneve nė tokė

http://www.youtube.com/watch?v=Gn79CRnKodI  -sa planete janė nė sistemin diellor

http://www.youtube.com/watch?v=_VEs11K0ATk  -yjet gjigant

 

etj.

 

ą Faqe: www.sokol58.com 

Faqe ą    Astronomia

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi , Mitrovicė