Bakteret

 

 

Bakteret janė grupi mė i madh i organizmave nė planetin Tokė. Bakteret janė bimėt njėqelizore mė tė thjeshtat e mė tė voglat. Ato ndodhen nė ē’do vend nė natyrė, ku ka kushte pėr jetė: nė ajėr, nė ujė, nė tokė dhe nė organizma tė botės sė gjallė. Ato gjenden me shumicė sidomos nė tokė dhe sa mė shumė qė tė ketė, toka ėshtė aq mė pjellore. Njė gram i tokės humusore mund tė ketė mbi 100 milion baktere. Bakteret ndodhen nė lėkurė, nė kanalin e zorrės, nė zgavra tė hundės, e sidomos janė me shumicė nė ereninė e tretjes te bimėngrėnėsit.

 

 

Historia e baktereve

 

Bakteret e para tė mėdha i ka vėrejtur Antoni van Leeuwenhoek nė vitin 1683 duke pėrdorur mikroskopin e parė tė bėrė vet. Fjala baktere pėrdoret mė shumė nė vitin (1828) prej Christian Gottfried Ehrenberg, nga greqishtja bakterion qė tė thotė "shkop, bastun", qė pastaj pėrhapet nė tėrė planetin tonė .

 

Themeluesit e bakteriologjisė shkencore dhe eksperimentale janė Louis Pasteur (1822-1895) dhe Robert Koch (1843-1910). Ata filloi punėn nė laborator duke pėrdorur disa procedura tė tilla si ngjyrosjen dhe kultivimin e baktereve si dhe punonin nė pėrcaktimin e etiologjisė tė shumė sėmundjeve infektive dhe pėrshkruajnė rolin e baktereve si shkaktar tė sėmundjeve apo patogjeneve.

 

Shkencėtari Francez mikrobiologu dhe imunologu Emile Roux ka kontribuar nė mėnyrė tė konsiderueshme pėr njohuri nė lidhje me helmet bakteriale.

 

Nė bazė tė zbulimeve tė reja dhe njohurive tė cilat janė nė bazė tė njė zbulimi tė mėparshėm, mund tė thuhet se shekulli 19 dhe 20 mund tė quhet "Shekulli i artė" i bakteriologjisė. Nė shekullin 21 avancimi ėshtė edhe mė i dukshim nė hulumtimin e baktereve. Pėr kėtė progres duhet theksuar kuptimin e pėrdorimit dhe disponueshmėrinė e pajisjeve tė reja teknike si dhe metodat e ngjyrosjes sė baktereve.

 

Nė vitet e fundit me eksplorim dhe hulumtim tė baktereve shkencėtarėt pėrdorin nėno-teknologjinė si dhe teknologjinė e avancuar kozmike pėr tė zbuluar veprimet dhe strukturat shumė tė vogla bakteriale, aktivitetet dhe veprimtarinė e tyre biokimike dhe gjenetike.

 

 

Forma e baktereve. Bakteret pėr nga forma mund tė ndahen nė disa mėnyra, prandaj njė prej mėnyrave tė klasifikimit tė formave tė baktereve thjeshtė ėshtė nė kėto grupe: tė rrumbullakėta ose elipsoide tė njohura me emrin koke;  cilindrike ose nė formė shkopi — bacile;  nė formė spirale — spiriele dhe   tė zgjatura nė fije — penjėzore.

 

Bakteret sipas formės themelore i dallojmė nė katėr mėnyra:

 

1. Koke -Baktere - sferike (topthore) ose elipsoide -----(greqishtė kókkos – kokėrr).

2. Bacile -Baktere - shkopthore ose cilindrike -----(lat. bacillus – shkop, kallam).

3. Spirile -Baktere –tė lakuara ose spirale.

4. Penjėzore. L –Baktere, L-forma.

 

 

Forma e baktereve ėshtė e rėndėsishme, sepse na ndihmon pėr njohjen e tyre, veprimin, rrezikun prej tyre, apo pėrfitimin prej tyre (fig. 1a).

 

 

Madhėsia e baktereve. Bakteret janė organizma shumė tė imtė, madhėsia e tyre matet me mikronė. Mikroni ėshtė e njėmijta pjesė e milimetrit. Madhėsia e baktereve qė jetojnė nė trupin e njeriut ėshtė afro njė mikron. Se sa tė imta janė bakteret duket nga fakti se njė gram ka mesatarisht afro njė trilion bacile. Shumica e baktereve mund tė shihen vetėm kur tė zmadhohen afro njėmijė herė. Sikur ta zmadhonim aq mizėn e shtėpisė do tė dukej sa njė metėr e gjatė.

 

 

Lėvizja. Shumė baktere lėvizin. Bakteret lėvizjen e bėjnė me ndihmėn e kėrbaēėve tė hollė e tė gjate, tė cilėt ndodhen nė pjesėt e ndryshme tė qelizės. Format e lėvizshme tė baktereve bėjnė pjesė sidomos nė grupin e bacileve dhe spirileve, kurse koket janė kryesisht tė palėvizshme (fig. 13).

 

 

 

Shumimi. Bakteret mė sė tepėrmi shumohen me anė tė ndarjes. Disa baktere ndahen nė ēdo 20—30 minuta, nė kėtė mėnyrė prej njė bakteri tė vetėm, nėse ēdo pasardhės i saj shumohet me tė njėjtėn shpejtėsi, pėr 24 orė pėrfitohen 17 milion, kurse pėr dy ditė 281 milion individė.

Ėshtė e kuptueshme se njė shumim i tillė ėshtė i mundshėm vetėm nė raste tė rralla tė kushteve tė volitshme, pėr shembull te bakteret, tė cilat e prishin qumėshtin verės. Por mungesa e ushqimit, temperatura e pavolitshme dhe sasia e pavolitshme e lagėshtisė e kufizojnė dhe e pengojnė shumimin e tepėrt tė baktereve. Disa baktere pas ndarjes nuk shkėputen njėra prej tjetrės, por mbesin tė kapura duke sajuar kėshtu koloni me forma tė ndryshme. Kolonitė mund tė jenė tė pėrbėra prej dy, katėr ose me shumė qelizash tė renditura nė vargje, ose kanė formė topi apo ndonjė formė tjetėr. Zakonisht kolonia e baktereve rreth veti tajon njėfarė lėnde rrėshinore me anėn e sė cilės bie nė kontakt me lėndėt ushqyese. Koloni tė tilla tė baktereve tė shumtėn i hasim nė ujėra tė ndyta.

 

Krijimi i sporeve. Disa baktere, kur gjenden nė kushte tė vėshtira pėr jetė, sajojnė spore. Me rastin e formimit tė sporeve protoplazma e bakterit rrumbullakoset, kurse prej saj sajohen disa materie, tė cilat sė bashku me paretin e qelizės janė tė qėndrueshme ndaj ndikimit negativ tė faktorėve tė ndryshėm kimikė dhe fizikė. Nė mėnyrė tė ngjashme me farėrat e bimėve, sporet e baktereve mund t’i rezistojnė pėr njė kohė tė gjatė temperaturės sė ulėt e tė lartė, thatėsisė dhe kushteve tjera tė vėshtira dhe mbesin tė gjalla. Kur tė krijohen kushtet e volitshme, mbėshtjellėsi i jashtėm i spores mufatet, pėlcet dhe sporja aktivizohet. Sporja nė tė vėrtetė ėshtė njė fazė e qetėsisė nė jetėn e baktereve, me ndihmėn e sė cilės bakteri i pėrjeton kushtet e vėshtira. Ajo kurrsesi nuk e paraqet ndonjė formė tė shumėzimit, sepse prej spores zhvillohet vetėm njė baktere e asnjėherė dy, sikundėr me rastin e shumimit.

 

Tė ushqyerit. Vetėm njė numėr i vogėl bakteresh mund tė prodhojė materie ushqyese nė mėnyrė tė pavarur. Tė tilla janė bakteret qė ushqehen nė mėnyrė autotrofe. Shumica e baktereve i shfrytėzojnė materiet ushqyese me origjinė bimore dhe shtazore. Ato janė bakteret heterotrofe. Bakteret qė e absorbojnė ushqimin prej organizmave tė gjallė, quhen parazite. Ato bėjnė jetė parazitare. Bakteret qė ushqehen me trupa tė vdekur, quhen saprofite e mėnyra e tillė e tė ushqyerit quhet mėnyrė saprofite. Bakteret janė tė afta pėr tė prodhuar enzime tė ndryshme, fermente. Bakteret me ndihmėn e enzimave i zbėrthejnė materiet organike me ndėrtim mjaft tė ndėrlikuar. Vetėm materiet organike tė thjeshtėsuara nė kėtė mėnyrė, e qė ndodhen nė gjendje tė lėngėt, bakteret mund t’i thithin nėpėr paretin e trupit tė tyre.

 

 

Thartimi ose fermentimi. Disa baktere sajojnė enzima tė cilat, nė vende ku nuk ka oksigjen tė lirė, i zbėrthejnė hidratet e karbonit nė bashkėdyzime mė tė thjeshta. Zbėrthimi i materieve organike, qė nuk kanė azot, quhet thartim ose fermentim.

Kėshtu pėr shembull, fermentimin e qumėshtit e shkaktojnė disa lloje tė baktereve koke, qė jetojnė nė qumėsht. Ato e sajojnė enzimėn laktaza e ky enzimė e zbėrthen sheqerin e qumėshtit apo laktazėn. Me rastin e kėtij zbėrthimi lirohet energjia dhe pėrfitohet thartina e qumėshtit, e cila atė e shndėrron nė kos. Nė kėtė mėnyrė me veprimin e kėtyre baktereve si dhe tė atyre qė janė tė ngjashme me kėto pėrfitohet kosi, rasoji, trangujt turrshi e llojet e ndryshme tė djathit.

Po ashtu me veprimin e disa baktereve, prej sheqerit pėrfitohen prodhime tjera tė ndryshme, si thartinė e uthullės, thartinė buterike dhe materie tjera. Fermentimi pėrdoret shumė nė degėt e ndryshme tė ekonomisė: pėr tė pėrfituar fije pėr thurje, pėr thartimin e linit dhe tė kanpit dhe pėr tė pėrgatitur ushqimin pėr kafshė. Fermentimi luan rol me rėndėsi edhe nė pėrpunimin e duhanit.

 

Tė prishurit apo tė kalburit e albuminave ėshtė po ashtu njė proces, tė cilin e shkaktojnė bakteret e ndryshme, duke vepruar nė materie me azot — albumina. Prandaj kafshėt e ngordhura dhe ushqimi me origjinė shtazore, si dhe pjesėt e trupit bimor i nėnshtrohen procesit tė kalbjes.

Disa baktere i zbėrthejnė albuminat vetėm deri nė njėfarė shkalle tė thjeshtė, kurse pas tyre vijnė llojet tjera tė baktereve, tė cilat i zbėrthejnė me tutje albuminat, deri nė shkallėt mė tė thjeshta. Nė kėtė mėnyrė prej njė organizmi, i cili ėshtė i pėrbėrė prej materiesh organike mjaft tė komplikuara — albuminave, hidrateve tė karbonit dhe yndyrave, pas veprimit tė baktereve tė ndryshme, lirohen materiet minerale, dioksidi i karbonit, uji, gazi sulfhidrik, amoniaku etj. Kėto substanca kimike pėrsėri kthehen nė natyrė dhe pėrdoren pėr ndėrtimin e organizmave bimorė dhe shtazorė.

 

Pėrbėrja kimike e baktereve


Qeliza bakteriale pėrmban njė numėr tė madh tė kompozimeve inorganike dhe organike. Pėrmbajtja e tyre varet nga lloji i baktereve.

 

Uji ėshtė pjesa me sasi mė tė madhe nė qelizat gjalla bakteriale (75-98%) .

Uji merr pjesė nė reaksionet kimike si tretės apo edhe si pėrēues elektrolitik.

 

Qelizat bakteriale janė elementet kimike qė janė tė pėrfaqėsuara pėrafėrsisht si nė qelizat e organizmave tė lartė. Ato janė tė pėrfshira kryesisht nė kuadėr tė makromolekulės (proteina qelizore, acidet nukleike, karbohidratet komplekse, si dhe yndyra nė citoplazmė dhe mbėshtjellės qelizor).

 

 

Pėrbėrja molekulare e njė qelize bakteriale :

 

Substanca

Sasia ( % )

Karbohidrate

~  50

Acide nukleike

~  19

Proteina

10 – 15

Yndyra

12 – 40

Minerale , Kripna

12 - 14

 

 

Rėndėsia ekonomike e baktereve. Ndonėse disa baktere janė tė dėmshme mbasi shkaktojnė sėmundje tė ndryshme te njerėzit, kafshėt dhe te bimėt, nuk do tė ishte e tepėrt tė themi se jeta mbi tokė nuk do tė ekzistonte pa baktere.

Bakteret janė pastruesit mė tė vyeshėm tė natyrės. Bimėt e thara, kafshėt e ngordhura, si dhe tė gjitha prodhimet me origjinė bimore dhe shtazore do ta kishin mbuluar tokėn po tė mos ishin bakteret. Nėn ndikimin e baktereve heterotrofe, kufomat e kafshėve dhe bimėt e thara shndėrrohen nė materie joorganike, dioksid karboni dhe nė kripėra minerale, kurse gjithė pjesėn tjetėr bakteret e shfrytėzojnė pėr ndėrtimin e trupit tė vet. Nė kėtė mėnyrė, nė saje tė veprimit tė baktereve, nė natyrė gjithnjė pėrtėrihet sasia e dioksidit tė karbonit, i cili ėshtė i domosdoshėm pėr procesin e fotosintezės. Ashtu siē bota shtazore nuk mund tė jetojė pa bimė tė gjelbra, po ashtu edhe bimėt e gjelbra nuk do te mund tė jetonin pa baktere.

Pėrveē bimėve dhe kafshėve tė cilat gjatė procesit tė frymėmarrjes e lirojnė dioksidin e karbonit, edhe bakteret me punėn e tyre e lirojnė dioksidin e karbonit nga bimėt e kalbura dhe nga kafshėt e ngordhura. Prandaj bakteret e bėjnė tė mundshėm qarkullimin e karbonit nė natyrė, pa tė cilin jeta nuk mund tė ekzistojė.

Rėndėsi tė madhe kanė disa baktere qė e pasurojnė tokėn me materie azoti, tė cilat janė tė domosdoshme pėr zhvillimin e bimėve. Kėto baktere jetojnė nė mbufatje tė posaēme nėpėr rrėnjė tė disa bimėve, si pėr shembull nė rrėnjėn e bizeles, groshės, sojės e tė tjerave. Bakteret e kėtij grupi janė tė afta pėr ta shfrytėzuar azotin e lire tė ajrit dhe hidratet e karbonit nga rrėnja e bimės dhe pėr tė ndėrtuar albumina dhe bashkėdyzime tjera tė azotit, tė cilat u shėrbejnė pėr ushqim bimėve tė ndryshme. Nė kėtė mėnyrė, me anėn e procesit tė fermentimit, si dhe duke e lidhur azotin e lirė nga ajri, bakteret e bėjnė tė mundshėm qarkullimin e azotit nė natyrė.

 

Bakteret luajnė rol me rėndėsi nė industri: nė pėrfitimin e artikujve ushqimorė (djathi, kosi), nė ndarjen e fijeve pėr thurje apo sintetike, nė pėrpunimin e prodhimeve tė lėkurės e tjera.

 

Bakteret si shkaktare tė sėmundjeve tė ndryshme. Disa baktere shkaktojnė sėmundje mjaft tė rėnda te njerėzit, kafshėt dhe te bimėt (fig. 14). Nė vendin ku ato i shkaktojnė sėmundjet, bakteret mbėrrijnė nėpėr rrugė tė ndryshme.  

 

Fig. 14 Bakteret patogjene, shkaktare tė sėmundjeve tė ndryshme: 1 — e pezmatimit tė mushkėrive; 2 — e difterisė; 3 e antraksit; 4 — e gangrenės sė gaztė; 5 — e tetanusit — e dizenterisė; 7 — e murtajės; 8 — bacili i murtajės nė formė tė spores.

 

 

Me anėn e ajrit futet nė organizėm sidomos bacili, qė shkakton tuberkulozin dhe bacili qė shkakton difterinė.

Me anėn e ushqimit e tė ujit mė sė shumti barten bakteret qė shkaktojnė tifon, paratifon, kolerėn dhe llojet e ndryshme tė baktereve, tė cilat shkaktojnė sėmundje dizenterike. (Disa lloje tė dizenterisė i shkakton edhe njė lloj amebe — organizėm i njė kafshe shumėqelizore).

Disa mikroorganizma barten me anėn e takimit tė drejtpėrdrejtė tė sėmurit me personin e shėndoshė. Nė kėtė mėnyrė pėrhapen sėmundjet venerike.

Disa baktere shkaktojnė sėmundje nė organizmat qė kanė pėsuar ndonjė lėndim. Sėmundje tė tilla janė tetanusi dhe gangrena e gaztė, tė cilat i shkaktojnė bacile mjaft tė afėrta; nė mėnyrė tė ngjashme bėhet edhe infektimi i antraksit.

 

Bakteret shkaktojnė sėmundje tė ndryshme edhe te bimėt. Pėr shkak tė infektimit shfaqen deformime tė ndryshme nė fryte, njolla nė gjethe, disa bimė e ndėrrojnė ngjyrėn; bakteret mund ta shkaktojnė edhe tumorin nė bimė (fig. 15).

 

Masat e luftės biologjike.

 

Antibiotikėt. Ėshtė e ditur se mikroorganizmat kur gjenden sė bashku, veprojnė kundėr njėri tjetrit. Shėnimet e para dhe mė tė sakta pėr kėtė veprim tė mikroorganizmave i ka dhėnė mė 1928 Aleksandėr Flemingu, zbuluesi i penicilinit.

 

Ėshtė vėrtetuar se disa kėpurdha dhe disa baktere tajojnė substanca, tė cilat ose i asgjėsojnė bakteret tjera, ose e pengojnė zhvillimin e tyre. Substancat me veprim tė tillė quhen antibiotikė. Antibiotikėt mė tė njohur, tė cilėt janė pėrdorur nė luftė kundėr infektimeve tė njeriut, janė: penicilini, streptomicini, teramicini, aureomicini e tjerė.

 

Sikurse tė gjitha barėrat tjera edhe antibiotikėt nuk janė tė parrezikshėm. Rreziku mė i madh vjen pėr shkak se disa nga mikroorganizmat bėhen imunė ndaj veprimit tė antibiotikėve. Disa tė sėmurė janė tė prirė qė pėr ftohjen apo infektimin mė tė vogėl tė marrin antibiotikė, si penicilin apo ndonjė tjetėr.

 

Antibiotikėt duhet t’i pėrdorim vetėm me rastin e infektimeve tė rėnda ose atėherėė kur na kėshillon mjeku dhe nėn kontrollin janė mė efikas kur merren sė bashku me preparate kimike, tė cilat po ashtu e pengojnė shumimin e baktereve dhe pėrhapjen e infektimit.

 

Ushtrime

 

DETYRA

Qitni pak sanė (kashtė) nė njė enė tė qelqit, mbi tė qitni pak ujė tė ngrohtė, pastaj vendoseni enėn nė njė vend tė ngrohtė e tė errėt. Kur tė formohet njėfarė cipe (kajmaku) nė sipėrfaqe tė ujit, merrni njė pikė uji, vendoseni nė qelqin e mikroskopit, i mbuloni me qelq mbulues dhe vėreni me mikroskop. Do tė i shihni bakteret nė formė shkopi, disa prej tyre tė lidhura nė formė vargjesh. Krahasoni kėto me ato qė i keni marrė nga cipa nė akuarium. Vizatoni.

 

 

Fig. Bakteret dhe nanoteknologjia digitale

 

PYETJE

Ēka janė bakteret dhe ku jetojnė?

Si ėshtė forma e sa ėshtė madhėsia e baktereve?

Si ushqehen bakteret e si bimėt e gjelbra, tregoje dallimin.

Si shumohen bakteret?

Si mbrohen bakteret nė kushte tė pavolitshme?

Me ēka ushqehen bakteret tė cilat e shkaktojnė fermentimin e me ēka ato qė e shkaktojnė kalbjen?

Etj.

 

Pėrgjigje nė kėto pyetje dhe pyetje tjera mund tė i gjeni edhe nė lidhjet e postuara mė poshtė.

 

 

E tjera nė:

 

1

Referenca

Libra

Internet

http://en.wikipedia.org/wiki/Bacteria

http://www.ucmp.berkeley.edu/bacteria/bacteria.html

http://biology.clc.uc.edu/courses/bio106/bacteria.htm

http://sq.wikipedia.org/wiki/Bakteret

http://sq.wikipedia.org/wiki/Bakteriologjia

http://www.pc.maricopa.edu/Biology/rcotter/BIO%20205/LessonBuilders/Chapter%204%20LB/Ch4Lessonbuilder_print.html

http://pathmicro.med.sc.edu/albanian/bact-alb.htm

http://www.ppdictionary.com/bacteria/gpbac/leprae.htm

http://hsc.sca.nsw.gov.au/biology/water-pathogens

http://www.wageningenur.nl/en/Expertise-Services/Chair-groups/Animal-Sciences/HostMicrobe-Interactomics.htm

http://www.youtube.com/watch?v=TDoGrbpJJ14 -Baktere

http://www.youtube.com/watch?v=fzIKJpcfXfo

http://www.youtube.com/watch?v=h-z9-9OOWC4

http://www.youtube.com/watch?v=tqOVYpkZ0qs

http://www.youtube.com/watch?v=pcXdfofLoj0 - ēka ėshtė bakteria

 

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_Earth

http://www.scotese.com/earth.htm

http://www.earthhistory.org.uk/

http://www.kheper.net/topics/Gaia/history_of_Gaia.htm

http://universe-review.ca/F09-earth.htm

http://www.optocleaner.com/Cut_CO2_emission.htm  -mso

http://www.extremescience.com/earth.htm

http://www.bbc.co.uk/nature/history_of_the_earth -periodat gjeolgjike

http://sq.wikipedia.org/wiki/Historia_e_Tok%C3%ABs

http://www.ivantic.net/Moje_knjige/IstorijaGalaksijeZemljeICoveka.pdf

http://www.nhm.ac.uk/

http://www.amnh.org/

http://www.mnh.si.edu/

http://en.wikipedia.org/wiki/Natural_history

http://www.youtube.com/watch?v=uvNtkMuMS4I

http://www.youtube.com/watch?v=x7cX2cjFunw

http://rapitful.blogspot.com/2012/02/ushqimi-dhe-insuficienca-kronike-renale.html -libra mso

http://instrukcije-kemija.blogspot.com/2011/09/instrukcije-iz-biologije-graa-biljne.html

http://rinstinkt.wordpress.com/category/qeliza-prokariote/

 

http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/library/themes/biodiversity/

http://ridge.icu.ac.jp/biobk/biobookdiversity_3.html

http://www.rci.rutgers.edu/~uzwiak/GBSummer11/GB101Summer11Lect/GB101Summer_Lect6.htm

http://palaeos.com/metazoa/mollusca/mollusca.htm -fillumet ēdonjėra njė nga njė.

http://www.arthursclipart.org/biologyp/biology/page_01.htm    , me imazh msoi bimėt.

http://www.canadiangeographic.ca/atlas/glossary.aspx?alpha=m&id=186&lang=En   terminologjia e fjalėve

http://www.geology.wisc.edu/homepages/g100s2/public_html/history_of_life.htm

http://www.windows2universe.org/earth/geology/hist_mesozoic.html

http://www.arthursclipart.org/prehistoriclife/life/page_01.htm -jeta parahistorike

http://biobook.nerinxhs.org/bb/systems/gas_exchange.htm   -biobook liber

http://news.sciencemag.org/sciencenow/2009/10/21-02.html

 

 

2

ą Kryefaqe www.sokol58.com

ß Bota e gjallė

 

3

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi ing. Mitrovicė.