Evolucioni kimik i materies dhe origjina e jetės

 

 

Evolucion quhet procesi i ndryshimit tė tipareve tė njė popullate tė organizmave nga njė brez tek tjetri.

 

Nė kohėn kur planeti ynė ndodhej nė gjendje tė gaztė, materia pėrbėhej nga atomet e lira tė elementeve tė ndryshme. Por, me ftohjen e Tokės, gjatė krijimit tė kores dhe tė mbėshtjellėsit tė gaztė atmosferik tė saj — u krijuan kushte tė volitshme pėr bashkimin e atomeve tė elementeve tė njėjta dhe tė ndryshme nė molekula. Kėshtu me bashkimin e atomit tė oksigjenit me atome tė hidrogjenit, u krijua bashkėdyzimi qė quhet ujė (fig. 2), me bashkimin e atomeve tė hidrogjenit e tė azotit u krijua amoniaku, me bashkimin e hidrogjenit me karbonin u krijua metani, etj. Nė kėtė epokė, e cila shpeshherė quhet epoka kimike e planetit tonė, me formimin e bashkėdyzimeve tė ndryshme kimike u krijua mbėshtjellėsi i ngurtė dhe i lėngėt i Tokės, gjegjėsisht toka dhe uji. Lumenjtė sillnin prej toke nė det kripėra tė ndryshme minerale. Kėshtu uji i detit u pasurua me materie minerale.

 

-

 

Sasia e tyre nė det ėshtė rritur edhe me rastin e erupsioneve tė shpeshta vullkanike nėn ujė. Uji dhe kripėrat minerale tė tretura nė tė, sė bashku me metanin edhe amoniakun paraqitnin ambient tė volitshėm pėr krijimin e substancave tė reja kimike dhe pėr zhvillimin e mėtejshėm apo evolucionin e bashkėdyzimeve kimike. Pėr shkak tė bashkimit tė bashkėdyzimeve tė ndryshme joorganike u krijuan edhe materiet e ndryshme organike. Nė ndėrtimin e substancave organike rol me rėndėsi tė posaēme kanė luajtur sidomos bashkėdyzimet e thjeshta e tė pėrbėra, nė pėrbėrjen e tė cilave bėnin pjesė hidrogjeni, oksigjeni, karboni dhe azoti. Nė kėtė mėnyrė, me anėn e metamorfozave tė ndryshme kimike, janė krijuar sė pari bashkėdyzimet me pėrbėrje kimike tė thjeshtė (uji dhe tė tjerat), kurse prej tyre u krijuan bashkėdyzimet organike mjaft tė komplikuara: hidratet e karbonit, yndyrat, proteinat ose albuminat. Disa bashkėdyzime organike qė u krijuan atėherė, luajtėn rol vendimtar nė krijimin e jetės. Molekulat mjaft tė komplikuara tė hidrateve tė karbonit, tė yndyrave dhe tė albuminave, tė cilat nė fillim ndodheshin gjithkund tė shpėrndara nėpėr ujė, zunė tė bashkėdyzohen e tė kombinohen nė mes veti nė mėnyra tė ndryshme. Nė ujė zunė tė formohen me anėn e proceseve kimike mjaft tė komplikuara pika me natyrė tė albuminave (fig. 3). Kėto kanė qenė bashkėdyzimet kimike mė tė komplikuara. Nga tė gjitha bashkėdyzimet tjera kimike si dhe nga uji, kėto dalloheshin me vetitė e tyre fizike dhe kimike. Por, kėto pika tė albuminave posedonin edhe shumė veti krejt tė reja, tė panjohura gjer atėherė nė ndonjė materie. Pikat e albuminave ishin tė afta pėr tė thithur nga ambienti materiet tjera tė ndryshme, pėr t’u ushqyer me to duke u zmadhuar me atė rast. Pikat e albuminave dalloheshin edhe nė mes veti, disa prej tyre kishin jetė mė tė gjatė e tė tjerat mė tė shkurtėr. Ato kishin aftėsi tė ndaheshin; nė raste tė tilla krijoheshin pikėza tė albuminave me tė njėjtat cilėsi qė i kishte edhe pika e albuminave prej tė cilave ishin krijuar. Qysh se u paraqit tė ushqyerit, rritja dhe shumėzimi, kufiri nė mes tė materies sė gjallė dhe tė pa-gjallės u vu njė herė e pėrgjithmonė. Nė natyrė pėrpos trupave tė pa-gjallė u paraqitėn edhe trupat me veti tė jetės. Kėto kanė qenė pikat e para tė albuminave me karakteristika tė qenieve tė gjalla, organizmat e parė. Nė kėtė mėnyrė ne e pamė se si ėshtė zhvilluar materia e parė gjatė periodės sė hershme, ajo njėkohėsisht u ndryshua duke dhėnė forma gjithnjė mė tė komplikuara. Shkalla mė e lartė e ndėrlikimit tė materies u mbėrrit kur, nėn kondita tė volitshme, u zhvilluan te organizmat edhe vetitė e reja biologjike, apo vetitė e materies sė gjallė.

 

-

 

Nga kjo kuptohet se vetia themelore e materies ėshtė zotėsia e saj pėr t’u ndryshuar gjatė kohės, e pėr tė sajuar forma tė reja me cilėsi tė reja gjatė ndryshimeve. Zhvillimi i materies e pėrbėn evolucionin e saj. Me krijimin e jetės fillon edhe perioda e evolucionit biologjik tė materies. Prej gjallesave tė para shumė primitive janė zhvilluar organizmat gjithnjė mė tė komplikuar. Kėshtu gjatė dy miliard vjetėsh ėshtė krijuar njė numėr i madh gjallesash tė llojllojshme nė planetin tonė. Si janė zhvilluar qeniet e gjalla dhe si ka rrjedhur evolucioni i botės sė gjallė? Nė ē’mėnyrė janė zhvilluar prej organizmave tė parė, nė njė anė bimėt e nė anėn tjetėr kafshėt dhe cilat janė shkaqet e ndryshimeve tė botės sė gjallė, do tė kuptojmė nga teksti i artikujve tjerė.

 

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://sq.wikipedia.org/wiki/Evolucioni

http://rapitful.blogspot.com/2012/02/ushqimi-dhe-insuficienca-kronike-renale.html

http://albumen.conservation-us.org/library/c20/messier1991a.html

http://sq.wikipedia.org/wiki/Njeriu

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_Earth

http://www.scotese.com/earth.htm

http://www.earthhistory.org.uk/

http://www.kheper.net/topics/Gaia/history_of_Gaia.htm

http://universe-review.ca/F09-earth.htm

http://www.optocleaner.com/Cut_CO2_emission.htm  -mėso

http://www.extremescience.com/earth.htm

http://www.bbc.co.uk/nature/history_of_the_earth -periodat gjeologjike

http://sq.wikipedia.org/wiki/Historia_e_Tok%C3%ABs

http://www.ivantic.net/Moje_knjige/IstorijaGalaksijeZemljeICoveka.pdf

http://www.nhm.ac.uk/

http://www.amnh.org/

http://www.mnh.si.edu/

http://en.wikipedia.org/wiki/Natural_history

http://www.youtube.com/watch?v=uvNtkMuMS4I

http://www.youtube.com/watch?v=x7cX2cjFunw

 

http://sq.wikipedia.org/wiki/Uji

http://www.scribd.com/doc/20535396/13/UJI

http://www.botimepegi.al/phocadownload/Mesuesi/dituri%205.pdf

http://www.dadalos.org/edc/newsletter/edc_newsletter_alb_6.htm

http://issuu.com/e-ucebnici/docs/priroda_4_alb

http://www.worldwatercouncil.org/index.php?id=21

http://en.wikipedia.org/wiki/Water

http://www.nature.com/nature/journal/v478/n7368/full/nature10519.html

http://mayaguru.hubpages.com/hub/The-Water-Cycle-in-Nature

http://www.services.eaufrance.fr/en/about-services/water-nature-and-water-human-uses

http://www.youtube.com/watch?v=_oNYqTv_MUQ

http://www.keepbanderabeautiful.org/waterdata.html -mso pėrqindje uji informata

http://en.wikipedia.org/wiki/Natural_history

http://www.ekologija.ba/index.php?w=c&id=20

http://bs.wikipedia.org/wiki/Voda

http://atlantidaforum.com/publikacije/Duh-Rtnja/voda-u-prirodi.html

http://www.youtube.com/watch?v=reoQvHOaVDs

http://www.youtube.com/user/videoettes?v=4Sq-CIA2AwQ

http://www.iucn.org/about/work/programmes/water/resources/toolkits/

http://www.youtube.com/watch?v=qtMS6H4b8sY

 

 

 

ą Kryefaqe www.sokol58.com

ß faqe Bota e gjallė

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi ing. Mitrovicė