Origjina e kafshėve shumėqelizore

 

 

Kėrbaēorėt e parė paraqesin grupin fillestar prej tė cilit janė zhvilluar organizmat njėqelizorė, si ata bimorė ashtu edhe ata shtazorė.

 

Zhvillimi i secilit prej kėtyre dy grupeve ėshtė kryer ndaras nė dy drejtime.

*      Kėshtu prej organizmave tė parė njėqelizorė janė zhvilluar grupe mė tė komplikuara bimėsh njėqelizore, por gjithashtu edhe bimėt e para shumėqelizore.

*      Prej organizmave tė parė shtazorė u krijuan jo vetėm gupet e ndryshme tė para-shtazorėve, por edhe organizmat e parė tė kafshėve shumėqelizore.

 

Pėr kėtė arsye organizmat e parė njėqelizorė kanė rėndėsi tė posaēme, sepse prej tyre janė zhvilluar format shumėqelizore bimore dhe shtazore.

 

Si hap i parė nė krijimin e organizmave shumėqelizorė ėshtė formimi i kolonive tė pėrbėra prej organizmave njėqelizorė tė veēantė. Prej kolonive tė tilla tė para, nė tė cilat qelizat e veēanta ishin si organizma tė pavarur, janė zhvilluar organizma kolonialė me pėrbėrje mė tė komplikuar (fig.1). Te kėta organizma ndarja e punės nė mes tė anėtarėve tė kolonisė ėshtė bėrė akoma mė tepėr.

 

Fig. 1. Kėrbaēor njėqelizor (1), kolonia e pėrbėre nga tetė qeliza (2) dhe forma koloniale e quajtur volvoks (3).

 

 

Disa qeliza e morėn mbi vete sigurimin e ushqimit dhe lėvizjen e kolonisė, tė tjera shėrbenin vetėm pėr shumim.

Ndėr kėrbaēorė tė sotėm, ndėr alga tė gjelbra si dhe ndėr grupe tė tjera, po ashtu hasim nė forma tė ndryshme koloniale. Kolonitė mė tė thjeshta tė kėtyre organizmave janė tė pėrbėra nga dy, katėr ose tetė qeliza, tė cilat janė tė ngjashme nė mes veti si pėr kah forma e ndėrtimit, ashtu edhe pėr kah funksioni. Pėrveē kėsaj secila qelizė, nėse ndahet nga kolonia, ėshtė nė gjendje tė jetojė si e pavarur.

 

Pėrfaqėsues tė organizmave kolonialė me ndėrtim tė komplikuar janė kolonitė e volvoksit. Kolonia sferike e volvoksit ėshtė e pėrbėrė prej njė numri tė madh qelizash (8000 -17000). Qelizat e imta me kėrbaēe janė specializuar pėr ta vėnė nė lėvizje koloninė dhe pėr t’ia siguruar asaj ushqimin, kurse qelizat pangjyrė tė kėsaj kolonie janė qelizat seksuale, me bashkimin e tė cilave zė fill fillimi i kolonisė sė re.

 

Prej tė parėve, tė cilėt kanė jetuar si koloni, janė zhvilluar organizmat e parė shumėqelizorė. Kurse prej kėtyre organizmave, te cilėt ngjashėm me algat dhe grykorėt jetonin nė ambient ujor, u krijuan grupe gjithnjė mė tė komplikuara tė organizmave shumėqelizorė. Disa prej tyre ju pėrshtatėn jetesės mbi tokė. Bota e gjallė gjithnjė ėshtė zhvilluar prej krijimit e deri mė sot. Prej organizmave me ndėrtim tė thjeshtė janė krijuar format gjithnjė mė tė ndėrlikuara. Nga tė parėt e pėrbashkėt qė ishin mjaft primitivė, dhe qė u ngjanin mjaft kėrbaēorėve tė sotėm, u zhvilluan nga njė anė organizmat bimorė, e nė anėn tjetėr organizmat shtazorė. Nga organizmat e parė njėqelizorė, qė ushqeheshin nė mėnyrė autotrofe, u zhvilluan kolonitė bimore e nga kėto format e para tė bimėve shumėqelizore. Krahas me zhvillimin e organizmave bimorė u zhvilluan edhe organizmat shtazorė qė ushqeheshin nė mėnyrė heterotrofe. Nga format njėqelizore shtazore, u zhvilluan format koloniale heterotrofe, kurse prej tyre u zhvilluan organizmat e parė shumėqelizorė tė kafshėve.

 

Se me tė vėrtetė organizmat shumėqelizorė janė zhvilluar nga format njėqelizore primitive, kėtė na e argumentojnė mbeturinat e fosileve tė bimėve dhe tė kafshėve. Kėto dokumente me rėndėsi tė jashtėzakonshme, qė flasin pėr zhvillimin historik tė botės sė gjallė, u takojnė epokave tė ndryshme tė historisė sė tokės, tė cilat quhen:

 

Mbeturinat e tė parėve mė tė lashtė tė bimėve dhe tė kafshėve, as qe ka qenė e mundshme tė ruhen, sepse mė vonė janė zhvilluar grupet e bimėve dhe tė kafshėve me krijesa tė forta skeletore.

 

 

Si ėshtė llogaritur pėrafėrsisht, planeti jonė ėshtė i vjetėr 4—5 miliard vjet, e besohet se gjallesat e para janė krijuar para dy miliard vjetėsh.

Gjatė paleozoikut (i cili ka filluar para 500 milion vjetėsh dhe ka zgjatur nja 300 milion vjet) dhe gjatė mezozoikut (i cili ka zgjatur nja 130 milion vjet) janė zhvilluar tė gjitha grupet kryesore tė organizmave bimorė dhe shtazorė.

 

Njeriu u zhvillua nga tė parėt e tij nė 500—700 mijė vjetėt e fundit.

 

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://lifeofplant.blogspot.com/2011/04/euglenoids.html

http://1010biology.blogspot.com/2010_09_01_archive.html

http://ridge.icu.ac.jp/biobk/biobookdiversity_3.html

http://www.historyforkids.org/scienceforkids/biology/cells/prokaryote.htm

http://www.proprofs.com/flashcards/cardshowall.php?title=invertebrate-zoology-test-1

http://www.uq.edu.au/_School_Science_Lessons/Diversity.html

http://biology.unm.edu/ccouncil/Biology_203/Summaries/Protists.htm

http://virtuallaboratory.colorado.edu/Biofundamentals/lectureNotes/Topic6-1_Communities.htm

http://www.rci.rutgers.edu/~uzwiak/GBSummer11/GB101Summer11Lect/GB101Summer_Lect6.htm

http://www.youtube.com/watch?v=QGAm6hMysTA

http://www.youtube.com/watch?v=E1L27sUzwQ0

http://www.youtube.com/watch?v=98Ra2q1ZqUU&feature=related

 

http://en.wikipedia.org/wiki/Biodiversity

http://www.globalissues.org/issue/169/biodiversity

http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/library/themes/biodiversity/

http://www.nhm.ac.uk/nature-online/biodiversity/

 

http://sq.wikipedia.org/wiki/Bim%C3%ABt

http://shkenca-kompjuterike.piczo.com/biologjia?cr=3

http://www.masht-gov.net/advCms/documents/klasa_6_BIOLOGJI.pdf

http://issuu.com/e-ucebnici/docs/biologija_8_alb -liber elektronik

http://www.ammk-rks.net/repository/docs/Biodiversiteti_dhe_rendesia_e_tij.pdf

http://plato.stanford.edu/entries/biodiversity/

http://www.environment.gov.au/biodiversity/

http://www.guardian.co.uk/environment/biodiversity

http://www.conservation.org/learn/biodiversity/Pages/overview.aspx

http://www.youtube.com/watch?v=HA3xNMJnFuo

http://www.youtube.com/watch?v=kKIjmUIoZ84&feature=related

http://www.youtube.com/watch?v=W7bizbHxDDE&feature=related

 

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_Earth

http://www.scotese.com/earth.htm

http://www.earthhistory.org.uk/

http://www.kheper.net/topics/Gaia/history_of_Gaia.htm

http://universe-review.ca/F09-earth.htm

http://www.optocleaner.com/Cut_CO2_emission.htm  -mėso

http://www.extremescience.com/earth.htm

http://www.bbc.co.uk/nature/history_of_the_earth -periodat gjeologjike

http://sq.wikipedia.org/wiki/Historia_e_Tok%C3%ABs

http://www.ivantic.net/Moje_knjige/IstorijaGalaksijeZemljeICoveka.pdf

http://www.nhm.ac.uk/

http://www.amnh.org/

http://www.mnh.si.edu/

http://en.wikipedia.org/wiki/Natural_history

http://www.youtube.com/watch?v=uvNtkMuMS4I

http://www.youtube.com/watch?v=x7cX2cjFunw

 

 

ą Kryefaqe www.sokol58.com

ß faqe Bota e gjallė

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi ing. Mitrovicė