Krimbat Unazorė

 

 

Krimbat unazorė apo tė segmentuar janė organizma shumėqelizorė me vjetėrsi mjaft tė madhe gjeologjike, nė fillim ishin vetėm banorė tė deteve, kurse mė vonė disa prej tyre ju pėrshtatėn jetesės nė ujėra tė ėmbla, e bile edhe jetesės nė ambient tokėsor me lagėshti. Prej formave tokėsore mė i njohuri ėshtė krimbi i shiut.

 

Disa grupe tė organizmave janė posaēėrisht interesante, sepse na bėjnė tė mundshme tė kuptojmė zhvillimin historik tė botės sė gjallė. Grupet e tilla tė organizmave na e paraqesin fazėn kryesore pėr tė cilėn ėshtė i lidhur krijimi i grupeve tė reja tė kafshėve. Njė grup i tillė janė krimbat unazorė apo tė segmentuar.

 

 

T’i njohim veēoritė mė kryesore tė krimbave unazorė, tė cilėt janė tė rėndėsishėm pėr tė ēmuar farefisninė e tyre me organizmat tjerė shumėqelizorė.

 

Sistemi i qarkullimit tė gjakut. Krimbat unazorė janė organizma me tri shtresa trupore. Me krijimin e shtresės sė tretė tė qelizave te krimbat e shtypur u krijua mundėsia e formimit tė organeve tė reja, Me kėtė gjė u mundėsua edhe ndarja mė e madhe e punės nė mes tė pjesėve tė ndryshme tė trupit. Kėshtu nga shtresa e mesme formohen organe tė reja — gypat e gjakut, tė cilėt luajnė rolin e ndėrmjetėsit nė mes tė sistemit tė zorrėve dhe tė pjesėve tjera tė trupit. Sistemi i qarkullimit tė gjakut, i cili pėrbėhet prej gypave tė mėdhenj (gjatorė) dhe tė vegjėlve (tėrthorė), mundėson bartjen mė tė shpejtė tė ushqimit se sa te krimbat e shtypur, te tė cilėt ushqimi pėrhapet nėpėr trup nė mėnyre difuze dhe shumė ngadalė. Pėrpos kėsaj, sistemi i qarkullimit tė gjakut ėshtė edhe ndėrmjetės nė bartjen e materieve tė gazta nga pjesėt sipėrfaqėsore tė trupit tek ato qė ndodhen nė thellėsi dhe anasjelltas. Nė sipėrfaqe tė trupit oksigjeni tretet nė gjak dhe me qarkullimin e gjakut pėrhapet gjer te indet e ndryshme, kurse dioksidi i karbonit, i cili krijohet me zbėrthimin e materieve, bartet nga indet nė sipėrfaqe (fig. 65).

 

Fig. 65 Pjesa e pėrparme e trupit tė krimbit tė shiut. Pareti i trupit i hapur me qėllim qė tė shihen organet e brendshme: 1 — ganglione nervore mbi fyt (2); 3 — kapėrcalla; 4 e 5 — lukthi; 6 — zorra; 7 — ena shpinore e gjakut; 8 -farorėt me farėpėrēues (9); 10 — vezori; 11 — organet e tajimit; v, x, xv, xx,xxv — unazat trupore me ndarėset e brendshme.

 

Te krimbat unazorė frymėmarrja nuk bėhet, si te krimbat e shtypur dhe te grykorėt me tėrė sipėrfaqen e lėkurės, por vetėm me disa pjesė tė kufizuara tė saj, me ndihmėn e organeve speciale tė lėkurės qė shėrbejnė pėr frymėmarrje — verzave.

 

Lėkura edhe mė tutje i luan disa funksione. Njėra ndėr rolet themelore tė lėkurės ėshtė lėvizja, e cila bėhet me ndihmėn e zgjatimeve tė posaēme tė lėkurės. Pėrveē kėsaj disa qeliza tė lėkurės tajojnė materie tė posaēme qė nė sipėrfaqen e jashtme tė lėkurės e formojnė njė shtresė mbrojtėse — kutikulėn. Krijesa tė ngjashme tajon lėkura te insektet dhe te gaforret, vetėm se kjo shtresė mbrojtėse e lėkurės ėshtė shumė mė e trashė (mburoja te gaforret, mbėshtjellėsi kitinor te kaēadremi). Me zhvillimin e kutikulės organizmat qenė nė gjendje qė tė mbrohen nga humbja e tepėrt e ujit dhe disa prej tyre ta lėshojnė gradualisht ambientin e ujit, duke ju pėrshtatur jetesės mbi tokė.

 

Shtresa e tretė qelizore gjatė zhvillimit, te krimbat unazorė, formon njė sėrė krijesash tė reja.

 

Me largimin e qelizave tė shtresės sė mesme u formua zgavra e trupit. Paretet e kėsaj zgavre janė tė pėrbėra nga indet e shtresės sė mesme. Kėshtu, nė kundėrshtim me atė tė krimbave te shtypur, shtresa lėkuro muskulore te krimbat unazorė ėshtė e ndarė nga kanali i erenisė sė tretjes me njė zgavėr tė gjerė.

Pareti i brendshėm i zgavrės sė trupit, i cili mbėshtetet nė zorrė, i formon muskujt e zorrės. Me kontraktimin dhe lėshuarjen e kėtyre muskujve zorra u aftėsua pėr lėvizje tė pavarura, tė cilat nuk varen nga lėvizjet e shtresės lėkuromusklore.

 

Prandaj, nė llogari tė pareteve tė zgavrės sė trupit janė krijuar shumė organe: nė njėrėn anė, muskujt e zorrės, tė cilat sė bashku me mukozėn e zorrės e formojnė paretin e zorrės, kurse nė anėn tjetėr muskujt, tė cilat sė bashku me epidermisin e formojnė shtresėn lėkuro-muskulore.

Me kontraktimin dhe lėshimin e muskujve tė zorrės (lėvizjet peristaltike) bėhet lėvizja e ushqimit nė zorrė. Me kontraktimin dhe lėshimin e muskujve tė shtresės lėkuro-muskulore vihet nė lėvizje i tėrė organizmi (lėvizja krimbore te krimbi i shiut).

 

 

Te krimbat unazorė zorra nuk mbaron verbtas sikundėr te krimbat e shtypur. Nė tė formohet vrima e sprasme (vrima anale). Paraqitja e kėtij organi ka ndikuar qė ushqimi tė lėvizė nė njė drejtim, nga skaji i pėrparmė drejt skajit tė sprasėm tė trupit tė kafshės. Nė vartėsi nga lloji i ushqimit, nė kanalin e erenisė sė tretjes te krimbat e shiut fillojnė tė vėrehen organet qė kryejnė funksione tė ndryshme nė tretjen e ushqimit: vrima e gojės, fyti, kapėrcalla, lukthi, zorra dhe vrima anale.

 

Segmentimi i trupit. Trupi i krimbave unazorė pėrbėhet nga njė numėr i madh segmentesh (te krimbi i shiut numri i segmenteve mund tė mbėrrijė deri nė 150). Unazat janė pjesė tė trupit nė tė cilat disa organe tė trupit pėrsėriten (si organet pėr lėvizje, organet seksuale, organet e tajimit dhe grupet e qelizave nervore). Me paraqitjen e segmentimit, i tėrė aktiviteti i organizmit rritet. Disa unaza mund tė kenė funksione tė caktuara (te krimbi i shiut organet seksuale janė tė koncentruara nė mes tė unazės sė nėntė dhe tė katėrmbėdhjetė).

 

Te tė gjitha grupet, tė cilat janė me origjinė nga krimbat unazorė zhvillohet trupi i unazuar.

 

Zhvillimi i trupit unazor, zhvillimi i kutikulės (si shtresė mbrojtėse), si dhe zhvillimi i zgjatimeve tė lėkurės qė shėrbejnė pėr lėvizje, te krimbat unazorė tė dikushėm e bėn tė mundshme specializimin e mėtejmė. Ndryshimet e reja shkaktuan zhvillimin e kėmbėsegmentuarye, qė janė sot grupi mė i madh nė numėr (shumėkėmbėshat, gaforret, insektet, marimangat).

 

Shumimi i krimbave unazorė bėhet nė mėnyrė seksuale dhe joseksuale. Krimbat e detit janė me gjini tė ndara, kurse krimbi i shiut dhe tė afėrmit e tij, qė jetojnė nė dete, janė hermafroditė. Pas fekondimit, embrioni i krimbave unazorė tė detit zhvillohet dhe e formon larvėn (trokoforėn), e cila nė ujin e detit lėviz me ndihmėn e ēepallėzave. Me ndryshimet e mėtejme tė larvės zhvillohen tė rriturit — krimbat e pjekur seksualisht.

Duke u bazuar nė ngjashmėritė qė ekzistojnė nė mes tė larvave, si dhe duke u mbėshtetur nė veēoritė tjera, mėsojmė se tė parėt e largėt tė krimbave tė shiut janė farefisi mė i afėrt i krimbave tė shtypur, nga tė cilėt e kanė edhe origjinėn.

 

 

 

Mėnyra e jetesės dhe vjetėrsia gjeologjike e krimbave unazor. Pėrpos krimbave tė shiut, te cilėt jetojnė nė tokė, tė gjithė krimbat tjerė mė tė njohur jetojnė nė ujė. Numri i madh i formave tė ndryshme tė krimbave unazorė jeton nė det; disa krimba tė detit janė me ngjyra tė bukura e tė gjalla. Disa prej tyre ndriēojnė natėn, por ka edhe asi qė janė krejt tė tejdukshėm. Disa krimba tė detit janė notues tė mirė, kurse tė tjerėt jetojnė nė gypa (fig. 66).

Fig. 66 Krimbat unazore tė detit; majtas — forma e lire; djathtas — krimbit nė shtėpizė.

 

, pamja e gypave

 

Gypat mund tė j jenė tė pėrbėrė nga kokrrat e rėrės tė ngjitura me jargė, tė cilat i tajojnė qelizat me gjandra tė lėkurės sė tyre. Numri i madh i gypave herė-herė formon masive nė det, tė cilėt bėjnė pengesa nė lundrimin e anijeve, e marinarėt i shpartallojnė ato me dinamit. Shumė krimba tė detit gypat i ndėrtojnė prej karbonatit tė kalciumit (CaCO3).

 

Mbeturinat e fosilizuara tė gypave gėlqerorė tė krimbave unazorė janė gjetur nė shtresat mė tė thella tė tokės. Gypat e krimbave tė asaj kohe janė shumė tė ngjashėm me kėta tė kohės sonė. Krimbat unazorė tė detit janė nė pikėpamje gjeologjike mė tė vjetrit e, mė vonė, prej tyre janė zhvilluar krimbat e ujėrave tė ėmbla si dhe krimbat unazorė tokėsorė, gjegjėsisht krimbat e shiut dhe ushujzat.

 

Lidhur me kalimin nė jetės tokėsore dhe nėntokėsore, janė bėrė metamorfoza nė pjesėn e pėrparme tė trupit tė krimbave tė shiut. Derisa te krimbat unazorė tė detit ngjiten disa unaza tė pėrparme tė trupit dhe e sajojnė kokėn, te krimbi i shiut organet ndijore stėrkeqen, e pjesa e kokės nuk dallohet nga unazat tjera. Te krimbat e shiut nuk zhvillohen as zgjatimet e lėkurės pėr lėvizje, as verzat.

 

Ushujzat po ashtu kanė ndryshuar dukshėm. Pėr shkak tė parazitizmit tė pėrkohshėm nė organizma tė tjerė janė zhvilluar venduzat me ndihmėn e tė cilave mė mirė mbėrthehen pėr trupin e amvisit, kurse organet pėr lėvizje janė zhdukur tėrėsisht.

 

Rėndėsia e krimbave tė shiut pėr krijimin e tokės pjellore. Krahas me organizmat bimorė, tė cilėt ndikojnė nė krijimin e tokės pjellore (bakteret, kėpurdhat, myshqet), edhe organizmat shtazorė luajnė rol me rėndėsi nė kėtė drejtim (krimbat cilindrikė, insektet, kėpurdhat, rriqrat, urithėt, brejtėsit). Ndėr kėto njė rol tė rėndėsishėm nė lėvrimin e tokės e luajnė krimbat e shiut. Pėr rolin me rėndėsi qė luajnė krimbat e shiut nė formimin e tokės pjellore, i pari ju ka tėrhequr vėrejtjen njerėzve natyralisti i madh, Ēarls Darvini, qysh nė vitin 1881. Darvini vėrejti se edhe para gjetjes se pllugut, tokėn e kanė punuar dhe e punojnė gjithnjė krimbat e shut.

Me studimet e mėvonshme ėshtė vėrtetuar mėsimi i Darvinit, i cili tregoi se krimbat e shiut shumėfish ndikojnė nė ndėrrimin e tokės. Ata nė tokė hapin korridore, nga tė cilat dalin zakonisht natėn dhe nė kėtė mėnyrė i lėvrojnė dhe i pėrziejnė shtresat e sipėrme pjellore me shtresat e poshtme jopjellore tė tokės. Nė tė njėjtėn kohė tokėn e ngjeshur dhe tė papėrshkueshme krimbat e shiut e shndėrrojnė nė tokė tė shkriftė dhe me zgavra. Njė gjė e tillė e mundėson depėrtimin mė tė shpejtė tė ujit nga shtresat sipėrfaqėsore nė shtresat e poshtme tė tokės dhe mundėson furnizimin mė tė mirė tė sistemit tė rrėnjėve tė bimėve me ujė dhe me kripėra minerale tė tretura nė tė (fig. 67).

Fig. 67 Krimbi i shiut nė sipėrfaqe dhe gjatė hapjes sė kanalit.

 

 

Nė pyjet gjethelėshuese, ku krimbat e shiut gjenden me shumicė, nėn gjethet qė posa kanė rėnė ndodhen mbeturinat e gjetheve nga vjetėt e mėparme. Krimbat e shiut ushqehen me gjethe tė tilla tė vjetra dhe njėkohėsisht e plehėrojnė tokėn duke i nxjerrė nga trupi pjesėt e patretura tė ushqimit.

Nė pyjet halore, me qenė se krimbat e shiut janė tė rrallė, lėvrimi i tokės ėshtė mė i dobėt e kalbja e gjetheve gjilpėrore tė rėna ėshtė mė e ngadalshme. Pėr kėtė shkak gjethet grumbullohen prej viti nė vit dhe mbesin nė sipėrfaqen e tokės e toka e kėtyre pyjeve ėshtė e varfėr.

 

Klasifikimi i krimbave nė tre grupe:

 

  1. Krimbat e shtypur.
  2. Krimbat e rrumbullakėt (cilindrikė).
  3. Krimbat unazorė.

KRIMBAT  E SHTYPUR

 

Ų      Nė kokė kanė ventuza me tė cilat fiksohen nė zorrėt e jovertebrorėve.

Ų      Janė tė ndara nė segmente tė cilat quhen proglotide.

Pėrfaqėsues tė krimbave tė shtypur parazitarė janė teniet ndėrsa tė krimbave joparazitarė janė planariet.

 

Planaria ka kokė trekėndore me dy sy si njolla. Kanė pėrmasa nga shumė tė vogla deri nė 12m, me rreth 2000 proglotide.

 

Cikli jetėsor i njė tenie (Taenia Solium ose shiriti i  derrit) kalon nė kėto etapa:

 

1)        Njė derr merr  vezėt  e tenies me anė tė ushqimit. Nė zorrė, vezėt ēahen dhe prej tyre dalin larva nė formė krimbi.
2)        Larvat kapen nė muret e zorrėve dhe nėpėrmjet gjakut kalojnė nė muskujt e derrit dhe shndėrrohen nė larva nė formė fshikėze.
3)        Larva nga formė fshikėze shndėrrohet nė cist.
4)        Nė rast se njeriu ha mish derri tė pa zierė mirė qė pėrmban ciste tė tenies, nė zorrė e mbuloja mbrojtėse e cistit ēahet dhe dalin teniet  te cilat nėpėrmjet ventuzave fiksohen nė muret e brendshme tė zorrėve ku fillojnė tė rriten.
5)        Ēdo proglotid prodhon vezė dhe spermatozoide, dhe aty kryhet pllenimi.
6)        Me jashtėqitjen  njeriu nxjerr jashtė edhe proglotidet e fundit tė tenies tė cilat shkėputen vazhdimisht nga trupi i tenies  dhe pėrmbajnė vezėt e pllenuara.

 

 


KRIMBAT E RRUMBULLAKET (CILINDRIKĖ)

 

  Ky lloj krimbash  ka kėto karakteristika:

 
Ų      trup i rrumbullakėt, nė fund me majė.

    Ų      Kane tė zhvilluar muskujt gjatėsorė.

 

Njeriu infektohet duke gėlltitur vezėt e parazitit  tė cilat kanė qėndruar pėr njė farė kohe nė mjedisin e jashtėm. Pasi tretet mbuloja mbrojtėse, larvat nėpėrmjet gjakut kalojnė nė organe tė ndryshme ku shndėrrohen nė krimba tė rritur.

 

 

KRIMBAT UNAZORĖ

 

Ų      Trupi ėshtė i zgjatur,

Ų      i ndarė nė unaza dhe

Ų      i  mbuluar nga kutikula e fortė.

 

Kutikula shėrben si mbeshtetje pėr muskulaturėn dhe pėr t'iu kundėrvėnė trysnisė sė lėngut tė  zgavrės sė  trupit.

 

Nė sipėrfaqe tė trupit kanė qime tė forta qė quhen keta ose parapode.

 

Krimbat unazorė dhe shėndeti

 

Shushunja apo ushunjėza bėn pjesė nė krimbat unazorė.

Ėshtė e pajisur me dy ventuza. Njėra quhet ventuza e gojės, qė ėshtė nė pjesėn e pėrparme tė trupit nė tė hapet goja. Ndėrsa ventuza e prapme e cila ėshtė mė e madhe,nuk ėshtė e shpuar dhe ndodhet ne fund tė trupit. Kėto ventuza njėherė shėrbejnė edhe pėr tė lėvizur shtaza.

Ushqehen me gjakun e shtazėve tė tjera,por edhe me gjakun e njeriut. Kėto gjatė marrjes sė gjakut sajojnė njė materie qė pengon ngjizjen e gjakut tė amvisit pėr njė kohė mė tė gjatė. Njė numėr i madh i krimbave unazor jetojnė nė dete. Nė tėrėsi krimbat janė tė pajisur me zgjatime lėkur-muskulore, tė cilat rėndom i pėrdorin pėr lėvizje.

 

 

Pyetje

 

Si ushqehen dhe si lėvizin krimbat e shiut?

A thua se ekziston dallimi nė strukturėn e sistemit nervor tė krimbit tė shiut dhe tė hidrės?

Ēfarė rėndėsie ka krimbi i shiut nė formimin e tokės?

 

Detyra

Vendos krimbin e shiut nė njė sipėrfaqe tė rrafshėt dhe vėreni se si lėviz? Pėrshkruani si reagon krimbi i shiut nėse ja afrojmė njė copė qepė, llambėn elektrike tė ndezur, ose nėse e prekim me maje tė lapsit.

 

Pėrgjigje nė kėto pyetje dhe tė tjerave mund tė gjenden edhe nė referencat qė vijojnė.

 

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/accounts/information/Annelida.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Annelid

http://www.sas.upenn.edu/~rlenet/Earthworms.html

http://www.britannica.com.sg/zoology/annelid-355435.html

http://www.kentuckyawake.org/segmentedworm

http://www.mhhe.com/biosci/esp/2001_gbio/folder_structure/di/m7/s7/index.htm

http://lanwebs.lander.edu/faculty/rsfox/invertebrates/peripatus.html

http://staff.tuhsd.k12.az.us/gfoster/standard/bworm.htm

http://sharonapbio-taxonomy.wikispaces.com/Animalia-Annelida

http://www.ucmp.berkeley.edu/annelida/annelida.html

http://www.kidport.com/reflib/science/animals/annelids.htm me video

http://www.youtube.com/results?hl=en&q=annalids&bav=on.2,or.r_gc.r_pw.r_qf.&biw=1400&bih=949&um=1&ie=UTF-8&sa=N&tab=w1

http://sq.wikipedia.org/wiki/Shushunja

 

http://en.wikipedia.org/wiki/History_of_the_Earth

http://www.scotese.com/earth.htm

http://www.earthhistory.org.uk/

http://www.kheper.net/topics/Gaia/history_of_Gaia.htm

http://universe-review.ca/F09-earth.htm

http://www.optocleaner.com/Cut_CO2_emission.htm  -mėso

http://www.extremescience.com/earth.htm

http://www.bbc.co.uk/nature/history_of_the_earth -periodat gjeolgjike

http://sq.wikipedia.org/wiki/Historia_e_Tok%C3%ABs

http://www.ivantic.net/Moje_knjige/IstorijaGalaksijeZemljeICoveka.pdf

http://www.nhm.ac.uk/

http://www.amnh.org/

http://www.mnh.si.edu/

http://en.wikipedia.org/wiki/Natural_history

http://www.youtube.com/watch?v=uvNtkMuMS4I

http://www.youtube.com/watch?v=x7cX2cjFunw

http://rapitful.blogspot.com/2012/02/ushqimi-dhe-insuficienca-kronike-renale.html -libra mso

http://instrukcije-kemija.blogspot.com/2011/09/instrukcije-iz-biologije-graa-biljne.html

http://rinstinkt.wordpress.com/category/qeliza-prokariote/

 

http://eusoils.jrc.ec.europa.eu/library/themes/biodiversity/

http://ridge.icu.ac.jp/biobk/biobookdiversity_3.html

http://www.rci.rutgers.edu/~uzwiak/GBSummer11/GB101Summer11Lect/GB101Summer_Lect6.htm

http://palaeos.com/metazoa/mollusca/mollusca.htm -fillumet ēdonjėra njė nga njė.

http://www.arthursclipart.org/biologyp/biology/page_01.htm    , me imazh msoi bimėt.

http://www.canadiangeographic.ca/atlas/glossary.aspx?alpha=m&id=186&lang=En   terminologjia fjalėve

http://www.geology.wisc.edu/homepages/g100s2/public_html/history_of_life.htm

http://www.windows2universe.org/earth/geology/hist_mesozoic.html

 

http://www.arthursclipart.org/prehistoriclife/life/page_01.htm -jeta parahistorike

http://biobook.nerinxhs.org/bb/systems/gas_exchange.htm   -biobook liber

 

http://news.sciencemag.org/sciencenow/2009/10/21-02.html

 

 

ą Nė faqe www.sokol58.com

 ß Bota e gjallė

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi ing, Mitrovicė.