Ndėrtimi dhe struktura e ADN-sė

 

ADN-Acidi DezoksiriboNukleik. ADN-ja ėshtė material gjenetik qė ruan informacionet pėr replikimin e vet dhe pėr tė sintetizuar aminoacidet nė proteina nė specie tė veēanta.

 

 

Molekula e ADN-sė ėshtė polimeri lineare dhe pėrbėhet prej dy zinxhirėve komplementarė polinukleotikė antiparalelė qė pėrdredhėn mes vete nė formė spirale me drejtim tė njėjtė tė shtrirjes, por me kah tė kundėrt.

Zinxhirėt mes vete lidhen me lidhje hidrogjenike, duke formuar spiralen dyzinxhirore (fig.1.. Paraqitja skematike e pjesės sė molekulės dyzinxhirore e ADN-sė).

 

 

Secili nga zinxhirėt spiral pėrbėhet nga vargu i gjatė nė tė cilin alternojnė gjithsej katėr nukleotide. Nukleotidi si njėsi themelore e ndėrtimit tė ADN-sė pėrbėhet prej njėrės nga katėr bazat azotike, prej tė cilave dy janė purine - dyunazore (Adenina-A dhe Guanina-G), dhe dy pirimidine - njėunazore (Timina-T dhe Citozina-C), sheqerit, dezoksiribozės dhe acidit fosforik.

 

Fig. 3.3. Nukleotidet qė ndėrtojnė strukturėn e ADN-sė.

 

 

Bazat azotike dhe dezoksiriboza lidhen me lidhje N-glikozide ndėrmjet N9 tė purinės, pėrkatėsisht N1 tė pirimidinės dhe C1 tė sheqerit pentozės. Nukleotidet e njė zinxhiri mes vete janė tė lidhura me lidhje fosfodiesterike ndėrmjet C3 tė dezoksiribozės sė njė nukleotidi dhe C5 tė dezoksiribozės sė nukleotidit tė ardhshėm.

 

Fig. 3.4. Struktura kimike e Pjesės sė molekulės ADN.

 

 

Anėn e jashtme tė zinxhirit dyfish tė spiralizuar tė ADN-sė e ndėrton e ashtuquajtura pjesė skeletore, e cila pėrbėhet nga sheqeri dezoksiriboza dhe acidi fosforik.

 

Nga dhjetė pentoza dhe acide fosforike ndėrlidhen mes vete, duke formuar njė spirale tė tėrė, gjatėsia e sė cilės ėshtė3.4 nm (manometra).

 

Kundruall bazės azotike mė tė vogėl – njėunazore (pirimidinės), nė njėrin zinxhir gjendet baza azotike mė e madhe — dyunazore (purina), e zinxhirit tjetėr.

 

Kėshtu, adenina me njė  lidhje tė dyfishtė hidrogjenike lidhet pėr timinėn (A=T), ndėrsa guanina me lidhje tė trefishtė hidrogjenike lidhet me citozinėn (G=C).

 

Prandaj, zinxhirėt njėri-tjetrit i shėrbejnė model pėr radhitjen e nukleotideve (radhitja e bazave nė njėrin zinxhir automatikisht pėrcakton radhitjen e bazave nė zinxhirin tjetėr), kėshtu qė mes bazave komplementare tė tė dy zinxhirėve mbahet distancė konstante e cila ėshtė rreth 0.3 nm, ndėrsa diametri i spirales dyzinxhirore ėshtė 2 nm dhe ėshtė konstant pėrgjatė tėrė gjatėsisė sė saj.

 

Ndryshimi mes molekulave tė ADN-sė te llojet e ndryshme biologjike mbėshtetet nė numrin, sidomos nė radhitjen e nukleotideve (strukturė parėsore) pėrgjatė zinxhirėve tė spirales, dhe kjo llojllojshmėri ėshtė tepėr e madhe.

 

Ndėrlikueshmėria e molekulės sė ADN-sė ėshtė nė korrelacion tė qartė me shkallėn e zhvillimit evolutiv tė llojit.

 

Kėshtu, molekula e ADN-sė tė viruseve ėshtė mė e vogėl (ka mė sė paku ēifte tė nukleotideve) dhe ėshtė mė sė paku e ndėrlikuar.

 

ADN-ja e baktereve ėshtė mė e madhe se e viruseve, por shumė mė e vogėl se ADN-ja e qelizave eukariote.

 

ADN-ja e gjitarėve mesatarisht ka miliardė ēifte nukleotidesh dhe ėshtė mė sė shumti e ndėrlikuar.

 

 

Nė kushte in vitro (laboratorike) me veprimin e ndonjė faktori (p.sh. tė temperaturės sė rritur ose ndėrrimit tė pH-sė tė solucionit) mund tė arrihet denaturimi (zgjidhja e zinxhirėve) i ADN-sė, me ē’rast shkatėrrohet struktura dytėsore (kėputen lidhjet hidrogjenike) dhe molekula dyzinxhirore e tij ndahet nė dy zinxhirė polinukletidikė.

 

Procesi ėshtė i kthyeshėm (reversibil) dhe me ftohje graduale mund tė vijė te renaturimi, d.m.th. te lidhja e sėrishme e zinxhirėve komplementarė dhe rivendosja e strukturės normale tė molekulės sė ADN-sė.

 

Mė tė qėndrueshme nė denaturimin temperaturor janė lidhjet e trefishta G≡C se sa lidhjet e dyfishta A=T. ADN-ja e denaturuar mund tė hibridizohet me ADN-nė tė denaturuar tė njėjtit lloj ose tė llojit tė ndryshėm, ose edhe me ARN-nė.

 

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://en.wikipedia.org/wiki/DNA

http://ghr.nlm.nih.gov/handbook/basics/dna

http://www.genome.gov/25520880

http://www.angelfire.com/ks3/deoxyribonucleicacid/index.html  historia adn-sė

http://www.biology-online.org/dictionary/Dna

http://www.thefreedictionary.com/deoxyribonucleic+acid

http://www.johnkyrk.com/DNAanatomy.html

http://www.chm.bris.ac.uk/motm/dna/dna.htm

http://www.vivo.colostate.edu/hbooks/genetics/biotech/basics/nastruct.html

http://www.chemguide.co.uk/organicprops/aminoacids/dna1.html

http://www.accessexcellence.org/RC/VL/GG/structure.php

http://www.nobelprize.org/educational/medicine/dna_double_helix/readmore.html

http://www.dna-structure.com/

 

http://www.ornl.gov/sci/techresources/Human_Genome/elsi/legislat.shtml  -legjislacioni gjenetik

http://en.wikipedia.org/wiki/Mendelian_inheritance

http://www.ndsu.edu/pubweb/~mcclean/plsc431/mendel/mendel1.htm  -gjenetika Mendelit

http://www.lawgenecentre.org/  -ligji gjenetik

http://www.hobart.k12.in.us/jkousen/Biology/mendel.htm - ligjet themelore te Mendelit

http://www.ncsl.org/issues-research/health.aspx?tabs=832,126,900

http://www.genome.gov/11510209

http://biology.about.com/od/geneticsglossary/g/law_of_segregation.htm

http://sq.wikipedia.org/wiki/Gjenetika

http://www.forumihorizont.com/printthread.php3?s=4ae2f9aa807f32cfaf88f16121c6fb60&threadid=7240&perpage=50&pagenumber=2

http://www.enciklopedi-rinore.com/b2/index.html

http://www.youtube.com/watch?v=e-zoA1LPG0I

http://www.rapidlearningcenter.com/chemistry/biochemistry/protein-biosynthesis.html

http://www.emc.maricopa.edu/faculty/farabee/biobk/biobookprotsyn.html =mso

 

http://www.biology-online.org/2/7_mutations.htm

http://en.wikipedia.org/wiki/Mutation

http://en.wikipedia.org/wiki/Genome

http://hr.wikipedia.org/wiki/Genetika

http://www.genetica.com/

 

http://ghr.nlm.nih.gov/handbook/mutationsanddisorders/genemutation  -mso

http://www.ucl.ac.uk/~ucbhjow/b241/mutation.html

http://www.biology-online.org/2/8_mutations.htm

http://learn.genetics.utah.edu/archive/mutations/index.html  ēka ėshtė mutacioni?

http://www.hgmd.cf.ac.uk/ac/index.php  Human gene mutacion databaz

http://www.britannica.com/EBchecked/topic/399695/mutation -mso gjenetik , maca gjenetike

http://evolution.berkeley.edu/evolibrary/article/mutations_01 -llojet e mutacionit

http://www.nature.com/scitable/topicpage/genetic-mutation-1127  -tipet e mutacionit

http://en.wikipedia.org/wiki/Down_syndrome

 

 

ąfaqe; www.sokol58.com

 Gjenetika

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi , Mitrovicė.