Ndryshimet nė mes tė bimėve dhe tė kafshėve

 

Mėnyra autotrofe dhe heterotrofe e tė ushqyerit ėshtė ndryshimi themelor nė mes bimėve dhe shtazėve.

 

Si pėr jetėn e organizmave bimorė ashtu edhe pėr atė tė organizmave shtazorė ėshtė i domosdoshėm ushqimi.

 

Organizmi shtazor i pėrdor pėr ushqim materiet e ndryshme organike me origjinė bimore apo shtazore. Duke u tretur ushqimi ndėrrohet kimikisht — zbėrthehet nė komponentė mė tė thjeshta. Gjatė zbėrthimit lirohet energjia, tė cilėn organizmi e shfrytėzon pėr aktivitete tė ndryshme jetėsore. Pėrpos organizmave shtazorė edhe disa organizma bimorė, sikundėr janė bakteret dhe kėpurdhat, e shfrytėzojnė energjinė e nxjerrė nga ushqimi i marrė prej organizmave tjerė. Kjo ėshtė mėnyra heterotrofe e tė ushqyerit. Prandaj tė gjithė organizmat shtazorė, kurse nga bimėt bakteret dhe kėpurdhat, janė organizma heterotrofė, sepse nuk e prodhojnė vetė ushqimin e tyre.

 

Bimėt e gjelbra janė nė gjendje qė ta prodhojnė vetė ushqimin nga materiet inorganike. Kjo ėshtė mėnyra autotrofe e tė ushqyerit. Bimėt kanė nė qelizat e veta kloroplaste, tė cilat janė me ngjyrė tė gjelbėr. Ngjyra e gjelbėr rrjedh nga materia e quajtur klorofil. Me ndihmėn e klorofilit, nėn ndikimin e rrezeve tė diellit, qeliza bimore krijon sheqer, tė cilin menjėherė e shndėrron nė amidon. Kėtė sheqer ajo e pėrfiton nga materiet inorganike shumė tė thjeshta, e qė janė uji dhe dioksidi i karbonit. Krijimi (sinteza) e sheqerit nga materiet joorganike nė qelizat e gjelbra tė organizmit bimor nė prezencėn e dritės quhet •fotosintezė. Fotosinteza ėshtė njė ndėr proceset mė tė rėndėsishme, sepse e siguron ushqimin themelor sheqernat (hidratet e karbonit) pėr tė gjitha qeniet e gjalla. Kėta sheqerna janė materie themelore qė shėrbejnė pėr sintezėn e materieve tjera organike, sikundėr janė proteinat, yndyrat, albuminat etj.

 

Dallimi themelor nė mes tė bimėve dhe tė organizmave shtazorė, qėndron nė faktin se qelizat bimore kanė klorofil dhe mund ta shfrytėzojnė energjinė e diellit. Organizmat shtazorė nuk kanė klorofil nė qeliza dhe pėr kėtė arsye janė tė orientuar nė substancat organike, tė cilat i prodhojnė bimėt e gjelbra. Organizmi i gjelbėr bimor e shfrytėzon energjinė e diellit, dhe me atė rast nga materiet inorganike krijon materie organike pėr tė cilat e lidh energjinė e marrė nga dielli. Organizmi shtazor e shfrytėzon nė mėnyrė indirekte energjinė e diellit, kur e pėrpunon ushqimin organik. Dielli pra ėshtė burimi themelor i energjisė si pėr bimė ashtu edhe pėr kafshė.

 

 

Dallimet kryesore midis bimėve dhe shtazėve:

 

Dallimi kryesor midis bimėve dhe shtazėve ėshtė sipas pamjes sė jashtme. Dallohen edhe sipas aftėsisė pėr lėvizje. Dallohen nė mėnyrėn e tė ushqyerit. Dallohen edhe sipas shumimit tė tyre.

 

Organizmat e gjallė janė tė ngjashėm sipas shumė gjėrave, por ata gjithashtu dallohen midis tyre. Bimėt marrin frymė nėpėrmjet poreve tė vogla tė cilat gjenden nė gjethe. Bimėt vetė e krijojnė ushqimin nė gjethet e gjelbra me ndihmėn e dritės sė diellit dhe pėr atė kohė lėshojnė oksigjen. Shtazėt marrin frymė nėpėrmjet zgavrave tė cilat gjenden nė gojė ose nė sqep. Shtazėt nuk krijojnė ushqim. Ato hanė bimė ose shtazė tė tjera dhe pinė ujė. Ato vetė e krijojnė ushqimin. Njerėzit marrin frymė nėpėr hundė, por njerėzit nuk kanė aftėsi qė vetė tė krijojnė ushqim. Ata hanė bimė dhe shtazė dhe pinė ujė. 

Bimėt dallohen nga shtazėt dhe njeriu edhe sipas aftėsisė pėr lėvizje. Lėvizja e bimėve ėshtė shumė e ngadalshme nė krahasim me shtazėt dhe njeriun te tė cilėt ėshtė shumė dinamike. Varėsisht nga vendi ku jetojnė, shtazėt lėvizin nė mėnyra tė ndryshme: me kėmbė, me krahė, me pupla. Nė tokė dhe nė ajėr shtazėt: zvarriten, fluturojnė, kėrcejnė, ecin dhe vrapojnė. 

 

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://www.oum.ox.ac.uk/thezone/animals/animalid/classify.htm#squirrel  klasifikimi I organizmave tė gjallė

http://www.enchantedlearning.com/coloring/  msoi pėr shtazėt A-Z

http://en.wikipedia.org/wiki/Animal

http://a-z-animals.com/animals/  kafshėt alphabet a-z

http://animaldiversity.ummz.umich.edu/site/index.html

http://www.biokids.umich.edu/critters/  katalogu i kafshve

http://sciencecastle.com/sc/index.php/home/index

http://www.seaworld.org/

http://www.eoearth.org/article/Respiration

http://www.youtube.com/watch?v=ES2P2d0x-bg

http://universe-review.ca/R10-16-ANS.htm lexo mė shumė pėr mėsim

http://www.infovisual.info/  -mso

http://shs.westport.k12.ct.us/mjvl/biology/dissect/frog.htm

http://www.biokids.umich.edu/critters/2743/Anura/specimens/

http://www.rapidlearningcenter.com/biology/anatomy-physiology/05-The-Integumentary-System.html

http://www.anatomy.tv/StudyGuides/StudyGuide.aspx?guideid=18&nextID=1&maxID=0&customer=primal

http://www.arthursclipart.org/medical/humanbody/page_01.htm - me foto anatomia trupit te njeriut

 

http://en.wikipedia.org/wiki/Mammal (gjitarėt)

http://library.thinkquest.org/26153/marine/chordata.htm

http://www.cssforum.com.pk/css-optional-subjects/group-d/zoology/14536-notes-zoology-7.html evolucioni kordateve

http://www.emc.maricopa.edu/faculty/farabee/biobk/biobookrespsys.html

http://www.camnuschgermanshepherds.com/anatomy.htm -anatomija e Qenit

http://chickscope.beckman.uiuc.edu/explore/embryology/day15/how.html sistemi respirator i shpezve

http://honorsbiologyp7.wikispaces.com/P7+Eutherians+Gas+Exchange+and+Circulation  lexo per te gjitha kafshėt

http://www.anatomy.tv/StudyGuides/StudyGuide.aspx?guideid=26&nextID=17&maxID=0&customer=primal

http://acsbiology.info/Respiration.aspx

http://www.uic.edu/classes/bios/bios100/lecturesf04am/lect20.htm lexo

http://www.animalcorner.co.uk/wildlife/wolves/wolf_anatomy.html  ujku dhe kafshėt tjera

http://www.federataepellumbavetekosoves.com/54184161 - ligjet e Kosovės pėr kafshėt / shpendėt

http://www.sms.si.edu/irlspec/sus_scrofa.htm -lista specieve

 

http://en.wikipedia.org/wiki/Lists_of_animals

http://en.wikipedia.org/wiki/Mammal_classification

http://www.photomazza.com/?Rettili-Serpentes-archivio  fotografi species

http://www.kidport.com/reflib/science/animals/reptiles.htm  shtazėt nė shkallė klasifikimi

http://animals.nationalgeographic.com/animals/reptiles/

http://visual.merriam-webster.com/animal-kingdom/evolution-life.php  visual dictionary

 

http://brainmuseum.org/specimens/index.html   lista e specieve msoi

http://spina.pro/anatomy/kosti/ anatomija e njeriut

http://dr-suparyanto.blogspot.com/2010/06/hormon.html  tabelat e hormoneve tė gjėndrave endocrine  (pėrkthime nė sh. Gjuh e sq)

http://sq.wikipedia.org/wiki/Stampa:Kafsh%C3%AB llojet e shtazėve

http://animal.discovery.com/

 http://www.connecticutvalleybiological.com/bony-fish-osteichthyes-c-755_796_801.html

http://www.fossilmuseum.net/Tree_of_Life/PhylumChordata.htm  skica klasifikimit tė kordateve

http://www.sms.si.edu/irlspec/Phyl_Chorda.htm  kordatet me foto klasifikime

http://www.biodiversityexplorer.org/life.htm  eksplorimi jetės nė planetė tone Tokė.

 

Etj.

 

ą nė kryefaqe:  www.sokol58.com

Shėnoi e Punoi: Sokol H. Kelmendi ing.  Mitrovicė.