Membrana plazmatike e qelizės

 


Ēdo qelize ėshtė e rrethuar nga njė membranė e hollė, e cila e kufizon brendėsinė e qelizės nga mjedisi rrethues i saj.

Kėtu bėhet fjalė pėr tė ashtuquajturėn, membrana apo cipa plazmatike e qelizės.

Membrana plazmatike e qelizės ėshtė mur mbrojtės i qelizės.

Membrana (cipa) plazmatike i jep qelizės formėn e jashtme.

Membrana e qelizės ka funksion mbrojtės dhe ushqyes.

Membrana qelizore (cipa qelizore) shėrben pėr tė shkėmbyer metabolitet mes lėngut brendaqelizor dhe atė pėrreth qelizės.

 


Te gjallesat njėqelizore membrana apo cipa plazmatike ėshtė shumė e lakueshme, gjė qė i jep mundėsi qelizės tė ndryshojė formėn e saj.
Te indet e gjallesave shumėqelizore, membrana (cipa) e qelizės nuk lejon lėvizje shumė tė mėdha tė saj.


Nga vrojtimet me mikroskop kjo cipė (membranė) plazmatike dallohet si njė vijė e hollė.

Nėse ky vėzhgim bėhet me mikroskop elektronik duke e zmadhuar qelizėn 23 000 herė, mund tė dallohet qė membrana (cipa) plazmatike ėshtė e pėrbėrė nga dy shtresa tė holla.

E pėrbėrė prej dy sipėrfaqeve ajo e brendshme dhe e jashtme tė cilat janė tė ndėrtuara me fosfolipide dhe proteina.

 

Trashėsia e membranės qelizore ėshtė rreth 6nm (manometra).

 

Fosfolipidet mė kryesor janė: fosfatidil kolina, fosfatidil serina, sosfatidil inositolo, e fosfatidil etanolamina. Pėrbėhet edhe nga sfingomiezine e kolesterol.

Gjith fosfolipidet janė tė pėrbėra nga njė pjesė hidrofile ku shytėt nė ujin jashtė qelizor dhe pjesa fidrofobike ku nuk bashkėvepron me ujin jashtqelizor.

 

              


Analizat tregojnė se membrana (cipa) qelizore pėrbėhet nga lipoidet (lyrat) fosfolipide dhe proteinat.
Raporti midis kėtyre lėndėve ndryshon sipas qelizės.


Lipidet apo lyrat (yndyrat) janė tė organizuara nė dy shtresa , kurse proteinat notojnė nė kėto shtresa. (Modeli i mozaikut fluid).
Nė temperaturėn e trupit, lyrat e cipės qelizore janė fluide, kėshtu qė lėndėt proteinike mund tė lėvizin nė to.
Qelizat e bimėve, baktereve, kėpurdhave, pėrveē cipės qelizore kanė edhe njė mur mbrojtės tė dytė, i cili i bėn ato tė forta e tė pandryshueshme nė formė. Ky mur pėrbėhet nga lėndė shumė tė qėndrueshme siē janė celuloza dhe sheqernat.

 

Pėrbėrja kimike e membranės ėshtė rreth 70 % lipide e 25-30 % proteina.

 

Proteinat janė dy llojesh ato qė ndodhen vetėm nė pjesėn e jashtme ose tė brendshme tė shtresės lipide o ato qė tejkalojnė tė dy pjesėt e shtresave lipide. Pėrbėhet edhe nga njė pjese glucide e cila ndodhet e lidhur me proteinat ose me lipidet duke formuar glikoproteine o glikolipid.

 

Membrana ka si funksion edhe kėmbimin e substancave mes pėrmbajtjes brenda qelizore e jashtė qelizore.

 

Kėmbimi i materieve bėhet nėpėrmjet disa mekanizmave.

 

Membranat mes dy qelizave nuk kanė njė vazhdimėsi mes tyre po janė tė ndara. Lidhjet qė formohen mes tyre janė te ndryshme njė lloj lidhje  ėshtė desmosomi e hemidesmosomi. Tjetėr ėshtė lidhje komunikore qė lejon kėmbimin e substancave shumė tė vogla deri nė 40 kdnje mėnyrė tjetėr ėshtė pllaka adesiva nėpėrmjet disa proteinave tė cilat janė vincilina, tensin, a-actina, fibronectina.

 

Membrana e qelizės ėshtė shtresė dyshe prej molekulash lipide qė formon sipėrfaqen e jashtme tė qelizės.

Pėrbėrėsit kryesorė tė membranės sė qelizės janė : Lipidet, proteina, karbohidratet, kolesteroli, fosfolipidet, etj.

 

 

Lipidet janė molekula qė pėrmbajnė acide yndyrore nga tė cilat krijohet membrana qelizore. Lipidet (Yndyrat) pėrmbajnė karbon, hidrogjen dhe oksigjen. Lipidet paraqesin grupin mjaft heterogjen tė komponimeve organike, tė cilat nuk treten nė ujė, por treten nė tretės organikė. Ēdo molekule lipide pėrbėhet nga njė molekulė alkool glicerinė dhe tri molekula acide yndyrore. Nė kėto bashkėdyzime organike bėjnė pjesė yndyrat e thjeshta dhe ato tė pėrbėra.

Yndyrat e thjeshta pėrmbajnė vetėm acide yndyrore dhe glicerinė.

Yndyrat e pėrbėra, pėrveē acideve yndyrore dhe glicerinės, pėrmbajnė edhe atome tė fosforit e tė azotit.

Ndėr lipidet e pėrbėra, mė tė pėrhapura janė lipoproteinat, fosolipidet, karotenoidet, steroidet etj.

 

Fosfolipidet marrin pjesė nė ndėrtimin e membranave qelizore. Lipidet, nė radhė tė parė shėrbejnė si burim i rėndėsishėm energjetik (nga djegia e njė grami yndyrė lirohen 9,5 kilokalori, pra dy herė mė shumė se nga djegia e njė grami karbohidrate) pėr qelizėn dhe pėr organizmin.

 

Proteinat janė  pėrbėrės organik prej aminoacidesh. Nė membranėn e qelizės, proteinat krijojnė kanale qė bėjnė tė mundur kėmbimin e lėndėve me mjedisin e jashtėm.

 

 

Funksionet e membranės qelizore

 

Qeliza ėshtė e rrethuar nga njė membranė, e quajtur "membranė plazmatike". 

Membrana cakton kufijtė dhe territorin e qelizės.

Membrana poashtu kontrollon pėrmbajtjen kimike tė qelizės.
Nė pėrbėrjen kimike tė membranės bėjnė pjesė lipide, proteina dhe karbohidrate nė pėrmasa tė pėrafėrta e 40%, 50% dhe 10% . 

 

Kėto komponente kanė lėvizshmėri, qė i jepin membranės njė shkallė tė lartė tė rrjedhshmėrisė.


Pėr nga pamja dhe sjellja e membranės modeli i paraqitjes sė membranės qelizore quhet "modeli i lėngut mozaik"

Funksionet e membranės (cipės) qelizore mund tė pėrmblidhen si:

1. TRANSPORTE

Kėmbimi i materies ndėrmjet brendėsisė sė qelizės dhe mjedisit tė saj tė jashtėm.
Kalimi nėpėr membranėn ka dy mėnyra:

Njė pasiv, shpenzimet e energjisė, dhe njė aktiv, me konsumin e energjisė.


2. KOMUNIKIME

Falė molekulave tė vendosura nė pjesėn e jashtme tė membranės, e cila vepron si substancė receptor.

 


Bilayer lipidet e membranės veprojnė si njė pengesė midis dy mjediseve ujore ku jetojnė, mjedisit tė qelizės brenda dhe ambientit tė jashtėm.

Qeliza duhet ushqyer nga jashtė dhe duhet t'i eliminojė substancat tė mbeturinave nga metabolizmi dhe pėr tė ruajtur mjedisin e brendshėm tė qėndrueshėm, membrana paraqet njė pėrshkueshmėri selektive, duke lejuar kalimin e vogėl tė molekulave, me kusht qė ato janė lipofilike, por rregullon kalimin e molekulave lipofilike.

 


Membrana qelizore ose plasmalema (Fig. 1a.) ėshtė identiteti qė i jep qelizės kufijė.

Membrana qelizore shėrben pėr disa funksione, ndėr tė cilat dy janė tė veēanta: e lidhjes qelizore dhe transportin e substancave.

 


Figura 1: cipė qelizė vėrejtur me mikroskop elektronike. Nė kėtė foto ka dy memebrana pėr dy qeliza.

 


Pėrbėrja dhe struktura e membranės qelizore



Membrana qelizore pėrbėhet nga njė numėr i substancave nė mesin e tė cilat pėrfshijnė lipide, proteinat, karbohidratet dhe kolesterol (njė lloj lipide).
Kėto komponime tė pėrmendura janė tė organizuar pėr tė formuar cipėn qelizore. 

 

Ka teori tė ndryshme e postulate, por njėri prej tyre, mė e pranuar nga shkencėtarėt ėshtė modeli i lėngut mozaik (Fig. 2).

• Modeli shėrben pėr tė shpjeguar disa karakteristika tė membranės.

• Modeli i lėngut mozaik, ka komponente si janė; (lipide, proteina, karbohidratet, kolesteroli, etj.)

• Komponentet nuk janė tė fiksuara, ata lėvizin, paraqet karakteristikat e lėngjeve.

Figura 2: lėngun Modeli mozaik qelizė membranė.

Sipas kėtij modeli, membrana do tė formohet nga njė bilayer fosfolipidike, (bilajer = molekul me dy bishta),  nė tė cilėn nė intervale janė tė pėrfshira ("notojnė") njėsitė tė cilat formojnė njė proteinė mozaik me shtresėn lipidike tė dyfishtė. Rreth gjysma e lipideve nė membranė janė fosfolipide, ndėrsa pjesa tjetėr ėshtė e kolesterolit. Gjithashtu janė glikolipidet, kėto komponime si janė karbohidratet tė lidhur me lipide.

Fosfolipide, kanė dy rajone, njė pjesė dhe kreu polar hidrofilik ose pėrballen me jashtė dhe nė qelizė dhe njė pjesė hidrofobik ose nonpolar simbolit bisht) i pėrbėrė nga dy hyrje brenda yndyrore me zinxhirėt e acidit (Fig. 2).
Bilayer fosfolipidike ėshtė fluide, ka karakteristikat e njė lėngu, po edhe lipide qė vazhdimisht lėviz, vazhdimisht kėmben dhe stabilizon gjithė bilayer fosfolipidike strukturėn e membranės.

Kolesteroli ėshtė nė membranėn qelizore dhe shėrben pėr tė parandaluar shumė fluide dhe pengon rritje e viskozitetit me temperatura nė rritje. D.mt.h rregullimin e fluiditetit membranor, pasi kjo ėshtė thelbėsore pėr funksionimin e duhur tė membranės.

Karbohidratet janė gjetur vetėm nė pjesėn e jashtme tė membranės dhe mund tė lidhet me njė protein (glikoproteinė) ose njė lipide, simbolit glykolipid), duke gjeneruar njė asimetri nė aspektin e pėrbėrjes kimike. Kjo asimetri ėshtė thelbėsore nė transportin e substancave, sepse membrana bėhet me ngarkesa tė ndryshme nė tė dyja anėt. Sė jashtmi dhe sė brendshmi pozitiv ėshtė negativ, i cili gjeneron njė ndryshim tė energjisė nė mes tė dy fushave (kjo ėshtė shumė e rėndėsishme, pėr shembull nė transmetimin e impulseve nervore). Gjithashtu luajnė njė sinjale shumė tė rėndėsishme e njohjes pėr bashkėveprimin mes qelizave. Pėr shembull, kur njė qelizė kanceroze ėshtė nė shkallė tė lartė, karbohidratet e ndryshime, glykolipide, mund tė lejojnė qelizave tė bardha tė gjakut tė drejtohen nė qelizė.

Proteinat janė tė pėrfshira ose "shpėrbėhet" nė bilayer lipidet, nė shkallė tė ndryshme nė tė dy sipėrfaqet. Nė pėrgjithėsi pėrbėrja lipidet e membranės ėshtė pak a shumė e njėjtė pėr tė gjitha membranat, sasia dhe lloji i proteinave ndryshon dukshėm.Proteinat janė pėrgjegjės kryesor pėr transportin e substancave tė ndryshme qė ndodhin nėpėr membranėn.

Ka dy lloje tė pėrgjithshme tė proteinave tė membranės:


• Proteina pėrbėrėse nė membran: ato qė janė rajone hidrofobike dhe depėrtojnė bilayer fosfolipidike. Pėrfundon me hidrofilik nė drejtim Brenda qelizės e mesme ujore dhe jashtė qelizave.

• Proteina periferike nė membran: ato qė mungojnė rajonet hidrofobik dhe nuk janė tė ngulitura nė bilayer lipidet. Nė anėn tjetėr, rajonet polare apo bashkėveprojmė me rajone tė ngjashme tė ekspozuar nė pjesė tė proteinave apo molekulat e fosfolipideve.

Tė gjitha membranat e pranishme nė qelinė (plazma, bėrthamore, e cila rrethon organellen) kanė struktura tė pėrshkruara mė sipėr, kjo ėshtė e njohur nga membrana si njėsi teori.

 

Transporti nėpėr membranėn qelizore



Qelizat janė nė kontakt me tė mesme dhe tė ndėrveprojnė me tė nėpėr membranėn cytoplasmic. Ky kontakt ėshtė verifikuar nga hyrja e ushqyesve pėr tė kryer funksione tė ndryshme pėrveē eliminimit tė substancave tė mbeturinave apo molekula sekretimit tė veēanta. Shkėmbimin e substancave tė bėhet pėrmes membranėn plazma dhe nga mekanizma tė ndryshėm:

a) transporti pasiv: Ky ėshtė njė proces qė nuk kėrkon pushtetin, si molekulat lėvizin spontanisht nėpėr membranėn pėr gradient pėrqendrimit, dmth nga njė zonė e pėrqendrimit tė lartė tė solutes nė njė tjetėr zonė e ulėt pėrqendrimi solucion (Fig. 1).Kėto molekula tė vogla dhe asnjė pagesė elektrike si oksigjenit, dioksidit tė karbonit dhe alkoolit pėrhapur me shpejtėsi nėpėr membranėn nga ky mekanizėm e transportit.

Transporti pasiv mund tė jetė me pėrhapjen e thjeshtė dhe shpėrndarjes lehtėsuar. Nė fillim, shpėrndarja e substancave ėshtė drejtpėrdrejt pėrmes molekulave fosfolipidike e membranėn plazma. Dhe nė pėrhapjen e dytė, tė ndihmuara, transportin e molekulave ėshtė ndihmuar nga proteinat e membranės qelizore plazma.

b) transporti nė forum: Nė kėtė rast, transporti ndodh kundėr gradient pėrqendrimit dhe, prandaj, qeliza kėrkon njė energji (nė formėn e ATP, e molekulės energji tė pasur).Pėrfshirė nė proteinat aktive zgarė tė transportit, tė cilat janė quajtur "bomba" dhe gjeti nė membranėn qelizore (figura # 1), funksioni i tė cilit ėshtė qė tė lejojė hyrjen e substancės brenda ose jashtė qelizės.

  

Figura 3: Lloje tė ndryshme tė transportit nėpėr membranėn plazmatike.

c) Transporti i ujit:

Transporti ujor nėpėr membranėn plazma ndodh nga njė mekanizėm i njohur si osmozė e kundėrt, ku kjo substancė lėviz lirisht nėpėr membranėn pa shpenzimin e energjisė, pasi ajo bėn njė zonė tė pėrqendrimit tė lartė pėr njė pėrqendrim mė tė ulėt ėshtė sqarim nė mėnyrė qė osmoza ėshtė konsideruar si njė mekanizėm transporti pasiv. Por kjo lėvizje ėshtė e pėrcaktuar nga presioni osmotikė, i cili ėshtė prodhuar nga ndryshimi nė pėrqendrimet e solucion mes intracellular dhe extracellular  (brendaqelizor dhe jashtėqelizor) (Fig. 4).

Figura 4: osmoza

Mekanizmat e pėrmendura mė lart, nuk lejojnė hyrjen e molekulave tė mėdha tė tilla si proteinat apo polisakaridet, e cila ėshtė arsyeja pse ekzistojnė mekanizma tė tjera pėr komplimentim nėse ata e bėjnė si endocitoza dhe eksocitoza.

d) Endocitoza ėshtė njė mekanizėm i cili pėrfshin lloje tė ndryshme tė substancave nė qelizė. Pėr tė prodhuar kėtė term, membrana qelizore duhet matur pėr tė formuar njė vrimė tė vogėl nė tė cilėn pėr tė pėrfshirė molekulat e shtuara, sė fundi membrana pėrfundimisht do tė rrethojė krejtėsisht tėrė molekulat, duke formuar njė fshikėz qė ėshtė e inkorporuar nė qelizė . Varėsisht nga lloji i molekulės tė inkorporuar ekzistojnė dy lloje tė endocitozes;  E para ėshtė pinocitoza, nė tė cilat lėngjet janė shtuar dhe fshikėzat janė me diametra tė vogla. Sė fundi, fagocitoza ėshtė njė lloj i endocitozės qė ndėrthurin vezikulat tė mėdha, tė cilat janė mbeturinat celulare ose tė mikroorganizmave.

e) Eksocitoza ėshtė njė mekanizėm i cili heq makromolekulat tė caktuara nė fshikzat sekretuese, e cila me arritjen e siguresave, membrana me kėtė dhe derdh pėrmbajtjen e saj nė njė medium ekstracelular. Si endocitoza dhe ekzocitoza, e konsiderojnė pėrfshirjen aktive tė membranės, ose kur ata hyjnė ose heqin molekulat e mėdha.

 

 

Membrane plazmatike te gjallesat


Tė gjitha qelizat e gjalla, prokariote dhe eukariote, kanė njė membranė plazmatike qė e mbėshtjellė pėrmbajtjen e tyre dhe shėrben si njė barrierė-pengesė gjysmė-poroz ndaj mjedisit tė jashtėm. 

Membrana vepron si njė kufi, duke mbajtur pėrbėrėsit qelularė sė bashku me substancat tjera pėr tė hyrė. 

Membrana plazmatike ėshtė depėrtueshme pėr molekula tė caktuara, megjithatė lejon ushqime dhe elemente tė tjera thelbėsore pėr tė hyrė nė qelizė por lejonė edhe mbeturinat materiale qė tė dalin apo lėshojnė qelizėn.

Molekulat e vogla, tė tilla si oksigjen, dioksid karboni dhe ujė, janė nė gjendje tė kalojė lirshėm nėpėr membranė, por kalimi i molekulave tė mėdha, tė tilla si aminoacidet dhe sheqernat, rregullohen me kujdes. 

 

Plasma Membrane Structure

Sipas teorisė aktuale tė pranuar, i njohur si modeli i fluidit mozaik , membrana plazmatike ėshtė i pėrbėrė nga njė shtresė e dyfishtė (bilayer) e lipideve, derisa substancat me vaj gjenden nė tė gjitha qelizat (shih figurėn 1). Shumica e lipideve nė bilayer mund tė jenė mė saktėsisht tė pėrshkruhet si fosfolipide, qė ėshtė, lipide qė shfaqė njė grup fosfat nė njė fund tė ēdo molekule. 

Fosfolipidet janė karakteristike hidrofilike ("uji i dashur") nė skajet e tyre tė fosfatit dhe hidrofobik ("uji tė devotshėm") pėrgjatė bishtit nė rajonet e tyre tė lipideve. 

Nė ēdo shtresė tė membranės plazmatike, si dhe nė bishtin hidrofobikė, lipidet janė tė orientuar nga brenda ndėrsa grupet hidrofilike tė fosfatit janė tė theksuara nė mėnyrė qė ata tė pėrballen nga jashtė, qoftė nė drejtim tė mitokondriave ujore tė qelizės apo mjedisin e  jashtėm. Fosfolipidet priren spontanisht si agregat nga ky mekanizėm sa herė qė ata janė tė ekspozuar ndaj ujit. 

 


Brenda bilayerit fosfolipidikė tė membranės plazmatike, proteina tė ndryshme janė tė ngulitura, ndėrsa proteinat e tjera thjesht pėrmbahen nė sipėrfaqet e bilayerit. Disa prej kėtyre proteinave, kryesisht ato qė janė ekspozuar tė paktėn pjesėrisht nė anėn e jashtme tė membranės, kanė karbohidrate tė bashkangjitur nė sipėrfaqet e tyre tė jashtme dhe, prandaj, tė referuara si glikoproteina. Pozicionimi i proteinave pėrgjatė membranės plazmatike ėshtė i lidhur pjesėrisht me organizimin e filamenteve tė cilat pėrbėjnė cytoskeletin, tė cilat ndihmojnė ata tė ankorohen nė vend. Rregullimi i proteinave gjithashtu pėrfshin rajonet hidrofobike dhe hidrofilike qė gjenden nė sipėrfaqet e proteinave: rajonet hidrofobike shoqėrohen me tė brendshmet hidrofobike tė membranės plazmatike dhe rajonet e kaluara hidrofilike shtrihen nė sipėrfaqen e membranės nė qoftė brenda tė qelizės apo  jashtė mjedisit. 

Proteinat e plazma membranės funksionojnė nė mėnyra tė ndryshme. Shumė prej proteinave luajė njė rol nė transportin selektiv tė substancave tė caktuara nė tė gjithė bilayer fosfolipidike, ose veprojnė si kanale apo molekula aktive tė transportit. Tė tjerėt funksionojnė si receptorėt, tė cilat lidhen me informacionit qė ofrojnė molekulat, tė tilla si hormonet, dhe transmetojnė sinjale pėrkatėse nė bazė tė informacionit tė marrė nė brendėsi tė qelizės. Proteinat membranoe gjithashtu mund tė shfaqin aktivitet enzimatik, pėrshpejtoinė reagime tė ndryshme lidhur me membranėn plazmatike. 

Qė nga viti 1970, membrana plazmatike ėshtė pėrshkruar shpesh si njė mozaik fluide, e cila ėshtė reflektues i zbulimit pėr molekulat e lipideve nė bilayer qė lėvizin nė planin e membranės. Megjithatė, nė varėsi tė njė numėr faktorėsh, duke pėrfshirė nė pėrbėrjen e saktė tė bilayerit dhe temperatura, membranat plazma mund t'i nėnshtrohen fazės sė  tranzicionit, qė i bėjnė Molekulat e tyre mė pak dinamike dhe pėr tė prodhuar njė komponim  mė xhelatinozė ose gati tė ngurta. Qelizat janė nė gjendje tė rregullojnė fluiditetin e  membranave tė tyre tė plazmės pėr tė pėrmbushur nevojat e tyre tė veēanta duke sintetizuar mė shumė lloje tė caktuara tė molekulave, tė tilla si ato me lloje tė veēanta tė lidhjeve qė mbajnė ata fluide nė temperatura tė ulėta. Prania e kolesterolit dhe glikolipideve, tė cilat gjenden nė shumicėn e membranave qelizore, mund tė ndikojė edhe nė dinamikėn molekulare dhe pengojnė tranzicionin fazor. 

 

 

Nė prokariot dhe te bimėt, membrana plazmatike ėshtė njė shtresė e brendshme e mbrojtjes nga njė mur i ngurtė i qelizė qė formon kufirin e jashtėm pėr qelitė e tyre. Muri qelizor ka poret qė lejojnė materiale ushqyese pėr tė hyrė dhe pėr tė lėnė qelinė, por ata nuk janė shumė selektive nė lidhje me atė se ēka kalon pėrmes membranės. Membrana plazmatike, tė murit qelizor, ofron filtrin pėrfundimtar nė mes tė qelizės brenda dhe mjedisit tė jashtėm. 

Qelizave eukariote, kafshėve, pėrgjithėsisht mendohet se janė apo tė kenė prejardhjen nga prokariotėt qė humbėn muret e tyre celularė. Vetėm me membranėn e plazmės fleksibėle qė tė fus materiet e tyre, kėto krijesa tė moēme do tė kishte qenė nė gjendje pėr tė zgjeruar nė pėrmasa dhe kompleksitet. Qelizat eukariote nė pėrgjithėsi janė dhjetė herė mė tė mėdha se qelizat prokariote dhe kanė membrana tė bashkėngjitura komponentėve tė brendshme, organeleve. Ashtu si nė membranėn plazma tė jashtme, kėto membrana gjithashtu rregullojnė rrjedhėn e materialeve, duke lejuar qelizėn pėr tė veēuar funksionet e veta kimike nė krahasim diskret tė brendshme.

 

E tjera nė:

 

Referenca

Libra

Internet

http://en.wikipedia.org/wiki/Cell_membrane

http://www.biology4kids.com/files/cell_membrane.html

http://www.biologymad.com/cells/cellmembrane.htm

http://library.thinkquest.org/C004535/cell_membranes.html

http://micro.magnet.fsu.edu/cells/plasmamembrane/plasmamembrane.html

http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/biology/celmem.html

http://personal.cicbiomagune.com/ireviakine/CellMembrane.html

http://en.wikipedia.org/wiki/Membrane_potential

http://home.earthlink.net/~dayvdanls/cell_membranes.htm

http://library.thinkquest.org/C004535/cell_membranes.html

http://www.daviddarling.info/encyclopedia/C/cellmem.html

http://apbiologydodd.wikispaces.com/Membrane+Structure+and+Function

 

http://sq.wikipedia.org/wiki/Membrana_e_qeliz%C3%ABs

http://html.rincondelvago.com/la-membrana-celular.html

http://interna.coceducacao.com.br/ebook/pages/3468.htm

http://www.efn.uncor.edu/departamentos/divbioeco/anatocom/Biologia/Celula/Componentes%20celulares/Membrana%20celular.htm

http://www.educarchile.cl/Portal.Base/Web/VerContenido.aspx?ID=136041

http://biologianet.galeon.com/webs/estruc.html

http://www.medioteka.hr/portal/ss_biologija2.php?ktg=9&pktg=&mid=42

http://instrukcije-kemija.blogspot.com/2010/10/instrukcije-iz-biologije-biomembrane.html

http://alevelnotes.com/Biological-Membranes/128

http://aecbio11.wikia.com/wiki/1.2_Cell_Membrane_Structure

 

http://sq.wikipedia.org/w/index.php?title=Skeda:Biological_cell.svg&filetimestamp=20061015174714

http://www.zeriyt.com/qeliza-struktura-dhe-funksionet-e-saj-t29391.0.html

http://pathmicro.med.sc.edu/albanian/albanian-chap1.htm

http://sq.wikipedia.org/wiki/Citologjia

http://sq.wikipedia.org/wiki/Qeliza

http://www.youtube.com/watch?v=9EUMgHi8kok

http://www.youtube.com/watch?v=r6gvrm1zzpA  -shqip

 

 

ą Kryefaqe www.sokol58.com

 ß faqe Biologjia

ß faqeCitologjia

 

 

Shėnoi e punoi: Sokol H. Kelmendi ing. Mitrovicė