Historia e Sistemit Periodik tė Elementeve

 

Nė shekullin XVIII (18) kimistėt i klasifikonin substancat nė: substanca tė thjeshta dhe substanca tė pėrbėra.

-         substanca tė thjeshta nė elemente dhe

-         substanca tė pėrbėra nė pėrbėrje kimike

 

Janė bėrė shumė pėrpjekje pėr te arritur deri ne klasifikimin e elementeve nė njė sistem periodik.

 

Deri nė fund tė shekullit XVIII ishte zbuluar njė numėr i madh i elementeve. Si rezultat i kėsaj lind nevoja pėr klasifikimin e tyre. Nė kėtė drejtim ka pasur pėrpjekje tė ndryshme pėr klasifikimin e elementeve nė bazė tė vetive tė tyre fizike e kimike.

 

Elementet, pėrgjithėsisht klasifikohen nė metale dhe nė jometale.

 

Ėshtė e njohur se gjatė reaksioneve kimike masat atomike tė elementeve mbeten tė pandryshueshme. Prandaj edhe klasifikimi i elementeve ka filluar tė zbatohet, duke marrė pėr bazė masat atomike.

 

Pėrpjekjen e parė pėr klasifikimin e elementeve, duke u bazuar nė masat atomike tė elementeve deri atėherė tė njohura e ka bėrė kimisti gjerman, Deberajner (Johan Wolfang Döbereiner, 1829).

 

 

Fillimet e tyre i pėrkasin vitit 1817 kur kimisti gjerman Doberajner, tregoi se masa e Stronciumit nė njė pėrbėrje kimike gjendet midis masave tė dy elementeve tė ngjashėm, Kalciumit dhe Bariumit ( metale alkalotokėsore) e nė pėrbėrje kimike tė ngjashme.  Ai klasifikoi nga tre elemente me veti kimike tė ngjashme dhe grupet e tilla i quajti triada.

 

Mė vonė u bėnė tė njohura dhe treshe tė tjera elementesh tė ngjashėm....Triada. ..p.sh triada e halogjeneve ku renditeshin klori,bromi e jodi. Triada e metaleve alkaline, ku renditeshin Litiumi, natriumi e kaliumi.

 

Kimistė tė tjerė kanė treguar se elementet mund tė grupoheshin nė bashkėsi me mė shumė elemente tė ngjashėm. Kėshtu magnezi iu shtua alkalino tokėsorėve, fluori iu shtua halogjeneve etj.
Po kėshtu oksigjeni, squfuri, arseniku, antimoni e bismuthi qė nga 1854 bėjnė pjesė nė njė familje.

 

Klasifikimi i elementeve nė triada nuk paraqet ndonjė sukses tė madh. Ishte e pamundshme qė tė gjitha elementet, tė cilat njiheshin nė atė kohė, tė radhiten nė triada.

 

Rreth 1862 kimisti francez Shankurtua, i vendosi elementet sipas rritjes sė masės atomike.


Pohimi se vetitė e elementeve janė nė varėsi periodike tė masės atomike tė tyre pėrbėn ligjin periodik.

 

Kimisti Anglez Njulends me 1863 propozoi njė sistem klasifikimi tė elementeve sipas rritjes sė masės atomike. Elementet ishin ndarė nė shtatė grupe me shtatė elemente secili. Ai e quajti kėtė klasifikim Ligj i Oktatave.

Kimisti anglez, Njulendsi (John Alexander Reina Newlands (26 November 1837 – 29 July 1898)), nė vitin 1 864 duke u bazuar nė masat atomike tė tyre, i ka klasifikuar elementet nė shtatė vargje horizontale. Ai ka vėrejtur se vetitė kimike tė elementeve pėrsėriten te ēdo i teti element. Kjo radhitje ėshtė nė analogji me notat muzikore. Pėr kėtė shkak, kjo mėnyrė e klasifikimit tė elementeve ėshtė quajtur ligji i oktavave.

 

,

 

Kimisti gjerman, Lotar Majer (Julius Lotar Meyer), ne vitin 1870,  ka vėrejtur se vetitė e elementeve, nė tė shumtėn e rasteve, janė funksione periodike tė masave atomike.

 

Por, kėtė dukuri e ka vėrejtur dhe e ka zgjidhur me sukses kimisti rus Mendelejevi (Dimitri Ivanoviq Mendelev, 1834-1907), nė vitin 1869. Nė kohėn e Mendelejevit kanė qenė tė zbuluar gjithsej 63 elemente. Ai i ka radhitur elementet sipas rritjes sė masave atomike tė tyre dhe ēdo elementi i dha nga njė numėr qė e quajti-NUMĖR RENDOR. Ai ka vėrejtur se vetitė kimike tė elementeve pėrsėriten nė mėnyrė periodike. Pas radhitjes sė disa elementeve ka ardhur nė pėrfundim se vargun duhet ndėrprerė nė mėnyrė qė elementet qė kanė veti tė ngjashme fizike dhe kimike tė vendosen pėrfundi njėri-tjetrit.

 

Mendelejevi ka lėnė vende tė zbrazėta, tė cilat duhej tė plotėsoheshin me elemente tė reja ende tė pazbuluara. Nė bazė tė vetive tė elementeve tė njohura, Mendelejev ka parashikuar se do tė zbulohen elemente tė reja.

 

 

Mendelejevi kreu njė studim tė thelluar midis masės sė elementeve dhe vetive tė tyre fizike e kimike. Ai propozoi njė tabelė tė pėrbėrė nga 17 shtylla e me pas njė tabelė me 8 shtylla e cila u pėrdor pėr shumė kohė e mė vonė u zėvendėsua me tabelėn me perioda tė gjata, tė cilėn e pėrdorim edhe sot.

 

Pėrveē kėsaj, ai i ka parashikuar edhe vetitė e elementeve ende tė pazbuluara.

 

Radhitjen e elementeve, Menedelejev e ka bėrė nė tabelėn qė quhet Sistemi periodik i elementeve. Pas radhitjes sė 63 elementeve Mendelejevi vėrejti se vetit e elementeve pėrsėriteshin nė mėnyrė periodike, kėtė ligjshmėri qė paraqet njė ligj natyror Mendelejevi e quajti Ligj periodik. Mendelejevi e ka formuluar ligjin periodik, i cili pėrkufizohet nė kėtė mėnyrė:

 

Vetit e elementeve kimike janė nė varėsi periodike me masat Atomike tė tyre.

 

Ose;  Ndryshimet e vetive tė elementeve janė funksione periodike tė masave tė tyre atomike.

 

Grupin VIIIA (8a) ,gazet e plogėta (inerte), qė nuk njiheshin nė kohėn e Mendelejevit, e shtuan anglezet Relej dhe Ramsej me 1894 pasi zbuluan heliumin, neonin dhe argonin.

 

Meritė e Mendelejevit ėshtė qė ai ka formuluar ligjin periodik tė elementeve. Nė bazė tė kėtij ligji, janė bėrė parashikime qė mė vonė janė pėrmbushur. Vetė Mendelejevi si dhe bashkėpunėtorėt e tij kanė parashikuar zbulimin e germaniumit. Ai ka lėnė vendin e zbrazėt pėr kėtė element. dhe i ka parashikuar vetitė e tij fizike dhe kimike. Kėshtu, ai i ka dhėnė emrin eka silic.

Germaniumi ėshtė zbuluar pas klasifikimit tė elementeve nga Mendelejevi. Kjo ėshtė dėshmi mė e rėndėsishme e saktėsisė sė Sistemit periodik tė elementeve.

 

Pėrkundėr kėsaj, janė vėrejtur disa pėrjashtime nga rregulla e radhitjes sė elementeve nė bazė tė rritjes sė masės atomike. Pėr shembull, kaliumi me masė atomike 39.1 radhitet pas argonit me masė atomike 39.5. Pastaj kobalti me masė atomike 58.92 radhitet para nikelit me masė atomike 58.7. Gjithashtu edhe teluri me masė atomike 127.6 radhitet para jodit me masė atomike 126.9.

 

Mendelejev nuk ka mund t’i shpjegoje arsyet pėr kėto devijime. Nė atė kohė nuk kanė qenė tė njohura pjesėt pėrbėrėse tė atomit e as ekzistimi i izotopeve.

 

Mė vonė ėshtė gjetur se mė drejt dhe mė saktė ėshtė qė elementet tė klasifikohen duke marrė pėr bazė numrin atomik tė tyre (Z).

 

Nė vitin 1913, Mozli (H. Moseley) ka treguar se numri rendor i elementit (Z) ėshtė baza e vėrtetė pėr klasifikimin e elementeve, e jo masa atomike. Mozli tregoi se numrat rendor tė elementeve nė sistemin periodik ishin tė njėjtė me numrat Atomik (Z) qė paraqesin numrin e protoneve nė bėrthamėn e atomit. Sot duke u bazuar nė zbulimin e Mozlit , ligji periodik formulohet kėshtu:


Vetit e elementeve kimike janė nė varėsi periodike me numrin atomik tė tyre.

 

 

Nė bazė tė kėsaj ėshtė modifikuar ligji periodik dhe ky shprehet:

 

Ndryshimet e vetive tė elementeve kimike janė funksione periodike tė numrit atomik tė tyre.

 

Pas zbulimit tė elektronit nga fizikanti Tomson dhe propozimit tė teorisė bėrthamore tė ndėrtimit tė atomit nga Ratherford, fizikanti anglez Van Den Brok, vuri re se ngarkesa e bėrthamės qė e njohim si numri atomik pėrputhet me numrin e elementit nė sistemin periodik.


Fizikanti anglez Mozli pėrcaktoi vlerat e sakta tė numrit atomik tė elementeve nėpėrmjet studimit tė spektrave tė tyre rentgen X.


Mė vitin 1922 Bori bėri njė interpretim tė tabelės sipas strukturės elektronike tė atomit dhe propozoi tabelėn me perioda tė gjata, qė pėrdoret edhe sot.

 

 

Elementet kimike janė tė vendosura nė tabelė qė quhet SISTEMI PERIODIK I ELEMENTEVE. Nė kėtė tabelė elementet janė tė shėnuara me simbole kimike dhe janė tė radhitura nė bazė tė numrit atomik prej mė tė voglit nga mė i madhi. Sistemi periodik ėshtė kryesorė pėr ēdo kimist. Nė sistemin periodik mund tė caktohen vetit kryesore dhe strukturat e atomit me elektrone.

 

Klasifikimi i parė i elementeve rrjedhė qė nga shek 19 kur njiheshin 63 elemente. Kėto ishin tė ndara nė dy grupe: Metale dhe joMetale. Ky klasifikim kishte njė dobėsi sepse kishte dallime tė mėdha nė vetit e metaleve tė caktuara por edhe midis jometaleve. Prandaj kishte nevojė pėr njė klasifikim tė ri tė elementeve.

 

E tjera nė :

 

Referenca

Libra

Internet

http://www.chemicalelements.com/

http://en.wikipedia.org/wiki/Chemical_element

http://en.wikipedia.org/wiki/List_of_elements

http://www.webelements.com/

http://www.infoplease.com/ipa/A0001826.html

http://www.britannica.com/EBchecked/topic/108636/chemical-element

http://www.lenntech.com/periodic/periodic-chart.htm

http://www.chemicool.com/

http://haxhagrup.weebly.com/sistemi-periodik.html

 

http://en.wikipedia.org/wiki/Chemistry

http://chemistry.about.com/

http://antoine.frostburg.edu/chem/senese/101/index.shtml

http://dir.yahoo.com/Science/Chemistry/

http://chemistry.about.com/od/chemistryfaqs/f/element.htm

http://www.bbc.co.uk/schools/gcsebitesize/chemistry/

http://www.chem4kids.com/

http://portal.acs.org/portal/acs/corg/content

http://web.mit.edu/chemistry/www/index.html

 

http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/chemical/bond.html

http://hyperphysics.phy-astr.gsu.edu/hbase/

http://chemistry.about.com/od/chemistryglossary/a/glossarya.htm

http://www.visionlearning.com/library/module_viewer.php?mid=55

http://www.green-planet-solar-energy.com/polar-covalent-bond.html

http://www.infochem.de/

 

http://www.sheppardsoftware.com/Elementsgames.htm

 

ą Faqe: www.sokol58.com 

                                                                                           Kimia

                                            

Shėnoi e Punoi: Sokol H. Kelmendi ,Mitrovicė